Vartoti antibiotikus yra tekę daugeliui – gydytojai neretai šiuos antimikrobinius vaistus paskiria sergant plaučių uždegimu, angina, įvairiomis ausų, odos infekcijomis ir kitomis bakterijų sukeltomis ligomis.
Vis dėlto, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Redos Pilkytės-Klimienės, nemaža dalis žmonių antibiotikus vartoja netinkamai. Vaistininkė dalijasi 5 esminėmis taisyklėmis, padėsiančiomis perprasti šių vaistų vartojimą ir išvengti kritinių, sveikatą pabloginti galinčių klaidų.
1 taisyklė. Vartoti antibiotikus – tik paskyrus gydytojui
Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė pastebi, kad dėl netinkamo antibiotikų vartojimo, pavyzdžiui, kai nebūna suvartojamas visas gydytojo paskirtas kursas, žmonės savo namų vaistinėlėje turi užsilikusių tablečių. Kai kurie pastarąsias vartoja peršalus, skaudant gerklę, sutrikus virškinimui ar susidūrus su kitais negalavimais. Tai – viena rimčiausių klaidų.
„Labai svarbu suprasti, kad antibiotikai yra skirti bakteriniams, o ne virusiniams susirgimams gydyti. Vartodami tokius vaistus tada, kada jų nereikia, darome keletą klaidų – didiname bakterijų atsparumą antibiotikams, papildomai apkrauname skrandį, kepenis bei žarnyną skaidant vaistus ir sujaukiame gerųjų bakterijų balansą“, – įspėja vaistininkė.
Pasak jos, tai gali atsiliepti skrandžio skausmu, tuštinimosi sutrikimais, nuovargiu, energijos trūkumu, negebėjimu susikaupti ir bendru imuninės sistemos nusilpimu. R. Pilkytė-Klimienė pabrėžia, kad antibiotikų vartojimą visada turėtų paskirti gydytojas, atsižvelgęs į simptomus, atliktus tyrimus, gretutines sveikatos būkles ir daug kitų svarbių aspektų.
2 taisyklė. Viena veiklioji medžiaga visų ligų neišgydys
„Camelia“ vaistininkė primena, kad antibiotikų rūšių yra daugiau nei 100, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei viena veiklioji medžiaga puikiai tinka konkrečiam susirgimui gydyti, kita – gali būti visiškai neefektyvi. Tai – dar viena priežastis, kodėl savarankiškai gydytis tokiais vaistais nereikėtų.
„Antibiotikai būna siauro bei plataus veikimo spektro, jie taip pat skirstomi pagal veiksmingumą prieš bakterijas – jų dauginimosi stabdymą ir naikinimą. Pavyzdžiui, penicilinų grupės antibiotikai dažniau naudojami gydyti plaučių uždegimui, odos ar ausų susirgimams, cefalosporinų grupės antibiotikai gali būti vartojami sergant šlapimo takų, kaulų infekcijomis, meningitu. Tačiau būtent gydytojai nusprendžia, kurį antibiotikų tipą ir veikliąją medžiagą parinkti pacientui“, – sako ji.
3 taisyklė. Būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą vaistų kursą
Anot R. Pilkytės-Klimienės, vartojant antibiotikus, viena svarbiausių taisyklių yra griežtai laikytis gydytojo paskirtos gydymo kurso eigos ir trukmės. Tai reiškia, – nevartoti antibiotikų trumpiau, nei reikia, ir savavališkai nekeisti jų dozavimo, net jeigu savijauta atrodo geresnė.
„Antimikrobiniai vaistai turi būti vartojami specifiniais kursais, tad jeigu gydytojas nurodė vartoti vaistus kiekvieną rytą, po pusryčių ir tęsti gydymą dvi savaites, – mes taip ir turėtume daryti. Jei po kelių dienų pasijutus geriau savarankiškai nutraukiame gydymą ar nuspręstume vartoti tik dalį nurodytos dozės, ne iki galo įveiktos bakterijos taip gali tapti atsparesnės vaistams ir „atkritus“ gali prireikti jau kitų vaistų. Klaida yra ir antibiotikus vartoti tikintis išvengti ligų, jei to specifiškai nenurodo gydytojas“, – įspėja vaistininkė.
4 taisyklė. Kiti vaistai ir antibiotikai dera ne visada
Vaistininkė paaiškina, jog gydytojui ar vaistininkui taip pat reikėtų pranešti apie kitus šalia antibiotikų vartojamus vaistus ar maisto papildus. Kai kuriuos jų gali tekti kuriam laikui nutraukti arba vartoti kitu paros metu. Panaši situacija yra ir su maistu bei gėrimais – kai kurie jų gali silpninti vaistų efektyvumą ar trikdyti jų pasisavinimą.
„Pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai gali pakoreguoti kontraceptinių preparatų veiksmingumą, kiti – netinkamai reaguoti su vaistais nuo rūgštingumo ar modifikuoti kraują skystinančių preparatų veikimą.
Vartojant antibiotikus taip pat reikėtų atsisakyti alkoholio, kadangi gali padidėti šalutinių reiškinių rizika. O kartu su antibiotikais vartojant kalcio bei daug rūgšties turinčius produktus ar gėrimus, pavyzdžiui, pieno produktus ar citrusinius vaisius, ypač greipfrutus, gali sutrikti vaisto pasisavinimas“, – informuoja R. Pilkytė-Klimienė.
5 taisyklė. Nepamirškime stiprinti žarnyno
„Camelia“ vaistininkė priduria, kad antibiotikai veikia visas virškinimo trakte esančias bakterijas, o ne tik tas, kurios mums sukelia ligą, todėl vartojant juos neretai nukenčia ir žarnyno mikrobiota. Pastaroji, anot vaistininkės, neretai būna atsakinga ne tik už virškinimo procesus, bet ir už imuninės sistemos veiklą.
„Tikriausiai ne kartą įsigyjant antibiotikus, gydytojas ar vaistininkas kartu rekomendavo vartoti ir gerąsias žarnyno bakterijas, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daugiau fermentuotų ar raugintų daržovių, kefyro. Įprastai rekomenduojama probiotikus vartoti viso gydymo kurso antibiotikais metu ir dar 1–2 savaites po to, tarp preparatų padarant kelių valandų pertrauką. Mažiausia paros dozė suaugusiam žmogui turėtų būti 10–20 milijardų kolonijas formuojančių bakterijų vienetų“, – paaiškina R. Pilkytė-Klimienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad siekiant pastiprinti organizmą, galima vartoti vitaminus C bei D, cinką, seleną ir žuvų taukus arba išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis. Jeigu praėjus kelioms antibiotikų vartojimo dienoms vis dar nesijaučia sveikatos pagerėjimo, vaistininkė siūlo apie tai įspėti savo gydytoją. Pasikonsultuoti su sveikatos ekspertais vertėtų ir tada, kai vartojant antibiotikus atsiranda kokių nors kitų, anksčiau nebuvusių simptomų.
