Populiarėjant aštraus maisto kultūrai, daugelis žmonių ryžtasi išbandyti patiekalus, gardintus skirtingų rūšių pipirais. Socialiniuose tinkluose taip pat vis dažniau atsiranda drąsuolių, nepaisančių įspėjimų ir ragaujančių vienus aštriausių maisto produktų pasaulyje.
Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Giedrės Stankevičienės, tokie iššūkiai ne visada gali baigtis sėkmingai – aštrūs patiekalai sukelia neįprastų reakcijų organizme, todėl gali pasireikšti ne tik nemalonūs simptomai, bet ir grėsti tam tikros sveikatos būklės.
Kaip aštrus maistas veikia organizmą?
Vaistininkė G. Stankevičienė paaiškina, jog aštriuose prieskoniuose yra medžiagos kapsaicino, kuri prisijungia prie skausmo receptorių burnoje ir skrandyje, sukeldama karščio ir deginimo pojūčius. Ši būsena neretai vadinama „melagingu skausmu“, kai atrodo, jog kūnas „dega“, tačiau tikroji jo temperatūra nepasikeičia.
„Susiduriant su aštrumu, smegenys pradeda išskirti endorfinus – natūralius skausmo malšintojus, kurie taip pat gali ir pagerinti nuotaiką. Suvalgius išties aštraus maisto, paveikiama ir simpatinė nervų sistema, tad padažnėja širdies ritmas, pagausėja prakaitavimas, gali parausti skruostai. Dažnai kartu paveikiamos ir gleivinės – gali ašaroti akys, atsirasti laikina sloga. Kai kuriems žmonėms aštrus maistas gali sukelti pilvo spazmus, pūtimą, rūgštingumą, viduriavimą“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Pasak jos, verta žinoti, jog ne tik skrandis, bet ir žarnynas kapsaiciną interpretuoja kaip kenksmingą dirgiklį ir nori jį kuo greičiau pašalinti iš organizmo. Todėl pagreitėja žarnyno peristaltika, vanduo nesuspėja atgal įsigerti pro žarnų epitelį, todėl išmatos tampa labai skystos. Pats kapsaicinas taip pat sukelia vietinį uždegimą, dėl kurio daugiau vandens ir elektrolitų patenka į žarnyną, o tai tik dar labiau paūmina vandeningą viduriavimą.
Kai kuriems gali kilti sveikatos problemų
Ji įspėja, kad nors ne visi žmonės yra jautrūs aštriam maistui, o valgant jį retai ir mažais kiekiais, tikėtina, kad didelio streso organizmui nesukelsime, vis dėlto tiems, kas turi jautrų skrandį ar serga tam tikromis virškinamojo trakto ligomis, – aštraus maisto patariama vengti ar visiškai atsisakyti.
Pasak vaistininkės, susiduriantiems su refliuksu, gastritu, turintiems skrandžio opų, taip pat sergantiems kasos ar žarnyno ligomis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu, tokio pobūdžio patiekalų vartojimas gali atsiliepti ne tik skausmu, bet ir būklės paūmėjimais.
„Aštrus maistas jautresniam skrandžiui gali būti žalingas dėl gleivinės dirginimo ir uždegiminių procesų skatinimo. Jei asmuo serga refliuksu, kyla nemenka būklės paūmėjimo rizika – gali padidėti rūgštingumas, atsirasti stiprus skrandžio skausmas, rūgštaus turinio atpylimas, pykinimas ar vėmimas. Jeigu aštraus maisto ragaujama turint skrandžio opų, gali padidėti kraujavimo rizika. Svarbu atsiminti ir tai, kad kapsaicinas dirgina ne tik skrandžio gleivinę, bet ir visą žarnyną, tad kai kuriems žmonėms gali pasireikšti skausmas ir deginimas tuštinantis“, – vardija G. Stankevičienė.
Vaistininkė taip pat paaiškina, jog vaikams, besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms aštraus maisto išvis nerekomenduojama vartoti. Nėštumo metu aštrus maistas gali skatinti refliukso paūmėjimą, sukelti pykinimą, o žindant kapsaicinas gali patekti į motinos pieną ir dirginti kūdikio virškinimo sistemą.
Ilgalaikės rizikos
G. Stankevičienė atskleidžia, jog ilgalaikis aštraus maisto vartojimas taip pat gali turėti nemalonių pasekmių. Kapsaicinas ir kiti aštrūs junginiai ilgainiui gali pažeisti apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, ypač tada, jei aštriai valgoma labai dažnai ir dideliais kiekiais. Dėl šios priežasties kyla lėtinio gastrito išsivystymo tikimybė, skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje gali atsirasti opų.
„Aštrus maistas ne tik didina rūgšties gamybą skrandyje, bet taip pat atpalaiduoja apatinį stemplės rauką, tad skrandžio turinys gali lengviau grįžti stemplę. Ilgainiui gali išsivystyti ezofagitas ar net Barretto stemple vadinama ikivėžinė būklė.
Dažnas aštraus maisto vartojimas gali pakeisti ir žarnyno mikroflorą, todėl žmogų gali lydėti lėtinis viduriavimas, dažni pilvo spazmai, padidėjęs dujų kaupimasis. Dėl tuštinimosi skystomis išmatomis, šalia išeinamosios angos gali atsirasti įtrūkimai, didėja ir hemorojaus grėsmė“, – vardija vaistininkė ir priduria, kad nuolat valgant aštriai, gali atsirasti organizmo jautrumas kapsaicinui – tokiu atveju net ir nedideli jo kiekiai maiste pradės kelti nemalonius pojūčius.
Kaip save apsaugoti?
Anot vaistininkės, mėgstant valgyti aštriai, tačiau siekiant apsisaugoti nuo galimų sveikatos problemų, visų pirma vertėtų riboti tokio maisto vartojimą. Verčiau iš kasdienio valgiaraščio išbraukti itin aštrius produktus ir jais pasilepinti retkarčiais. G. Stankevičienė taip pat rekomenduoja vartoti pakankamai skysčių ir elektrolitų, tokių kaip natris, kalis, magnis, kalcis, kadangi dėl padidėjusio prakaitavimo ir padažnėjusio tuštinimosi, gali grėsti dehidratacija.
„Rekomenduočiau mitybą papildyti ir probiotikais. Pastarieji gali padėti sustiprinti žarnyno sieneles, sumažinti aštraus maisto sukeliamą dirginimą, taip sušvelninant viduriavimą ir išlaikant gerųjų bakterijų dominavimą žarnyne. Labiausiai atkreipti dėmesį reikėtų į bifidobakterijas ir laktobakterijas, suvartojant iki 10 milijardų kolonijas formuojančių vienetų per dieną. Vis dėlto, jei virškinimo sutrikimai, net ir kelias dienas nevartojant aštraus maisto, nesitraukia – vertėtų kreiptis į gydytoją ar vaistininką“, – pataria G. Stankevičienė.
