Dirbtinio intelekto galimybės ir populiarumas per paskutinius metus pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas. Šiai technologijai vis sparčiau tobulėjant daugelis jau dabar neįsivaizduoja savo darbo dienos be dirbtinio intelekto pagalbos, o kai kurias užduotis be šio įrankio atlikti tapo beveik neįmanoma. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, organizacijose taupomas laikas, kaštai, žmogiškieji ištekliai. Taip pat minimizuojamas rankinis darbas, atveriamos galimybės procesų automatizavimui.
Nors šis įrankis jau dabar padarė perversmą kasdieniuose daugelio žmonių darbuose, panašu, jog jo galimybės ir perspektyvos tik didės. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos medalio pusės – ar patikėdami dirbtiniam intelektui savo darbą jo neprarasime?
Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai
Dirbtinis intelektas, gebantis apskaičiuoti rizikas ir galimus užduoties atlikimo variantus per keletą sekundės dalių tapo nepakeičiamu įrankiu daugelyje sričių. Kompiuterio tikslumas užtikrina aukščiausią atlikto darbo kokybę bei minimizuoja rizikas suklysti ar netinkamai įvertinti, apskaičiuoti ar pateikti reikiamą informaciją.
Pavyzdžiui, mašinų pramonėje naudojamas dirbtinis intelektas jau dabar sparčiai keičia žmogiškąjį rankinį darbą – monotoniškos užduotys su aiškiomis atlikimo taisyklėmis yra lengvai automatizuojamos. Aiškiai įvardijant komandas ir tikslus užduočiai atlikti, taip pat galima tikėtis ir nepriekaištingos kokybės – čia nebelieka rizikos žmogiškosioms klaidoms.
Nors dirbtinis intelektas vis dažniau taikomas ir kitose srityse – nuo kūrybinio turinio generavimo iki klientų aptarnavimo. Pavyzdžiui, e. komercijos platformos, tokios kaip Amazon, naudoja AI algoritmus vartotojų elgsenos analizei ir personalizuotiems produktų pasiūlymams generuoti.
Tuo tarpu tokie socialiniai tinklai kaip Facebook ar TikTok pritaiko dirbtinį intelektą turinio rekomendacijoms, o naujienų portalai, tokie kaip Google News, analizuoja milijonus straipsnių realiuoju laiku, kad pateiktų aktualiausias naujienas.
Dirbtinio intelekto sprendimai taip pat aktyviai naudojami ir pramogų industrijoje. Pavyzdžiui, tokios kaip strateginių žaidimų svetainės taiko AI technologijas vartotojų elgsenos analizei, personalizuotoms rekomendacijoms ir atsakingo lošimo įrankiams kurti.
Panašiai veikia ir muzikos transliacijos platformos, tokios kaip Spotify, kurios, remdamosi dirbtinio intelekto analize, siūlo individualiai pritaikytus grojaraščius.
Dirbtinis intelektas nepakeičiamu tapo ir pasaulinės svarbos rinkose, pavyzdžiui, medicinos srityje. Kadangi kompiuteriai geba analizuoti ir vertinti milžinišką kiekį duomenų vienu metu, ligų diagnozavimo greitis ir tikslumas tapo daug efektyvesnis. Sistemingai apdorojant duomenis, sumažėja tikimybė praleisti svarbią informaciją, taip pat lengviau nustatomos sąsajos tarp simptomų.
Ateityje AI dar labiau įsitvirtins darbo rinkoje, suteikdamas įrankius efektyvesniam darbui ir optimizuodamas daugelį procesų.
Dirbtinis intelektas – kaip kolega
Dirbtinis intelektas gali pasitarnauti tiek kasdieniuose kasdieniuose, tiek svarbiuose projektiniuose darbuose. Visų pirma – šis įrankis, kaip minėta anksčiau, gali lengvai perimti monotoniškas, rankinio darbo reikalaujančias užduotis, tokias kaip duomenų suvedimas ar suradimas. Patikėjus tokį darbą kompiuteriui sutaupysite laiko, kurį vėliau galėsite skirti sudėtingesnių ar daugiau kūrybiškumo reikalaujančių užduočių įgyvendinimui.
Skirtingoms rinkoms ar profesijoms gali būti pritaikomos skirtingos dirbtinio intelekto konfigūracijos. Pavyzdžiui, pardavimų srityje dirbantiems specialistams kuriamos programos, kurios automatiškai analizuoja kliento poreikius, numato galimą paklausą bei įvertina kiekius ir kainas, kuriomis turėtų būti parduodama produkcija. Taip pardavėjai gali maksimizuoti savo pelną bei efektyviai planuoti ir vykdyti užsakymus iš tiekėjų. Tuo tarpu logistikos specialistai dirbtinio intelekto pagalba gali patikėti kompiuteriui sudaryti tinkamiausius maršrutus, užtikrinant greitą bei efektyvų, kaštus bei laiką taupantį pristatymą klientui.
Dirbtinis intelektas taip pat geba vienu metu analizuoti labai didelį kiekį skirtingų duomenų, nepraleisdamas nei vienos dedamosios. Vos per keletą sekundžių tie patys duomenys gali būti išanalizuoti per keletą skirtingų pjūvių, todėl taip be didelių pastangų galėsite atlikti lyginamąją analizę bei pateikti savo įžvalgas. Išsami analizė, paremta duomenimis taip pat leidžia lengviau priimti sprendimus bei juos pagrįsti. Skirtingų kampų informacijos analizė skatina kritinį mąstymą, leidžia pamatyti gilesnes problemas, kurios plika akimi gali būti nepastebimos.
Nors dirbtinio intelekto galimybės kol kas ribotos ir jo generuojamos idėjos nėra individualios bei vienetinės, jis gali būti pasitelkiamas kaip įrankis, padedantis jums mąstyti kūrybiškiau. Iš suformuluotos užduoties galite pasisemti idėjų ar keletą jų sujungti į vieną bendrą koncepciją. Gebantis analizuoti skirtingas situacijas, dirbtinis intelektas gali jums pateikti skirtingas alternatyvas, kurios jus gali privesti prie vieno teisingo ar patraukliausio atsakymo ar idėjos. Taip dirbtinį intelektą galite paversti savo pagalbininku.
Dirbtinis intelektas – kaip konkurentas
Gamybiniame sektoriuje dirbtinio intelekto pavojus kone didžiausias. Kompiuteriams gebant pakeisti rankinį darbą, o dar tiksliau – pakeisti žmones jų darbo vietoje, daugelyje įmonių procesai jau yra automatizuojami. Pastebint geresnę kokybę, efektyvesnį procesą bei kaštų ir žmogiškųjų išteklių optimizavimo galimybes robotai bei kompiuteriai gamybos pramonėje diegiami vis dažniau, taip mažinant darbo vietas rinkoje.
Taip pat darbdaviui ekonomiškai naudingiau investuoti į dirbtinį intelektą bei jo pritaikymą organizacijoje negu į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Vertinant laiko kaštus – žmogui kokybiškai išmokti naują užduotį kartais gali trukti kelis mėnesius ar metus, o tinkamai suprogramuoti dirbtinį intelektą – vos keletą minučių. Taip pat tai yra vienalaikė investicija, o tuo tarpu darbuotojui atlyginimą reikia mokėti kas mėnesį. Dar vienas dirbtinio intelekto privalumas – jis niekada neatostogauja, neserga bei negali nuspręsti išeiti iš darbo.
Žmonių darbo pakeitimas dirbtiniu intelektu turi ir psichologinių padarinių – žmonės, kuriuos pakeičia mašinos, dažnai jaučiasi neįvertinti, pradeda savimi abejoti, o kartais yra priversti ir kardinaliai pakeisti profesiją. Tai taip pat skatina darbo rinkos nelygybę – tiems, kurie sunkiau prisitaiko prie pokyčių ar yra mažiau imlūs naujiems dalykams gali būti sudėtingiau kilti karjeros laiptais.
Dirbtiniam intelektui perimant darbus gali kilti ir ekonominių padarinių. Technologijų pagalba darbų apimtis bei krūvis žmonėms mažėja, todėl natūralu, jog darbdavys gali pareikšti norą už darbą, kurio dalį dabar atlieka kompiuteris, jums mokėti mažiau. Dirbtinio intelekto naudojimas gali iškreipti darbo rinką – skatinti atlyginimų mažėjimą, dėl ko žmonėms gali būti vis sunkiau susirasti lūkesčius atitinkantį darbą.
Dalyvaujant azartiniuose lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų ar patologinis potraukis lošti.
