Judėjimo ribojimai ne tik padeda kovoti su koronavirusu, bet ir tapo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įrankiu ieškant dingusių šauktinių. Šventinio savaitgalio metu policija sulaikė ir surašė protokolus 39-iems karo prievolininkams, kurie tinkamai nevykdė šaukimo procedūrų, tokių šiuo metu yra beveik 9 tūkst.
„Tie sulaikyti žmonės nevengė tarnybos, jų dar niekas nešaukė į tarnybą, čia yra karo prievolininkai, kurie turėtų laikytis nustatytų pareigų, bet to nepadarė“, – teigė Lietuvos kariuomenės komunikacijos skyriaus atstovas.
Kariuomenės teigimu, į ieškomų prievolininkų sąrašą yra įtraukiami tie asmenys, kurie nepateikė reikiamų duomenų apie savo situaciją, pavyzdžiui, asmuo buvo pašauktas į kariuomenę, bet dėl savo sveikatos būklės privalomosios tarnybos atlikti negali, tokiu atveju asmuo privalo apie tai informuoti. Jei žmogus neatsako į laišką, neatvyko į medicinos komisijos tikrinimą ar nedeklaravo savo išvažiavimo į užsienį, jis taip pat gali būti įtrauktas į ieškomų prievolininkų sąrašą.

„Buvo koronavirusas, buvo apribojimai ir taip toliau, bet apie save turi pranešti, jei esi karo prievolininkas, jei patenki į visą tą tokį sąrašą, tai sek naujienas visų pirma“, – teigia kariuomenės atstovas.
Komunikacijos atstovas tikina, kad kariuomenė neturi tikslo priverstinai paimti žmogaus į kariuomenę, kuris turi priežastį joje nebūti, bei teigia, kad asmenys, kurie dėl tam tikrų priežasčių nepateikia reikiamų duomenų, nebūna baudžiami iškart, o yra net kelis kartus raginami pateikti reikiamą informaciją.
Prievolininko pareigų neatliekantiems – didelės baudos
Karo prievolės įstatymas numato, kad prievolininkui nevykdant jam numatytų pareigų gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų, už neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti skirta nuo 140 iki 300 eurų bauda, o už šaukimo į Nuolatinę privalomąją karo tarnybą vengimą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė bei skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
2020-aisiais tarnauti pradėjo 3352 šauktiniai, iš jų savanoriais buvo 54 proc. asmenų. Didžiausiais prašymų skaičiais tarnybą rinktis savo noru pasižymėjo Kauno, Vilniaus ir Šiaulių regionai. Šiais metais per 1,5 tūkst. šauktinių tarnybą pradėjo patekę į sąrašus ir pirmumo tvarka norintys ją atlikti. Iš visų pašauktųjų priverstinai karo prievolininko tarnybą pradėjo apie 70 asmenų.
„Šventiniu laikotarpiu asmenų pasišalinimo, pabėgimo iš kariuomenės atvejų fiksuota nebuvo. Dalis Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių šiuo metu atostogauja“, – teigė kariuomenės atstovas.
Tūkstančiai asmenų, vengiančių vykdyti karo prievolę
Informacijos ir ryšių departamentas, kuris kaupia ieškomų asmenų duomenis, Alfa.lt informavo, kad šiuo metu asmenų, nesilaikančių prievolininko pareigų, yra beveik 9 tūkst.
„2020 m. gruodžio 30 d. duomenimis, ieškomų asmenų pagal kategoriją karo prievolininkas, vengiančių vykdyti karo prievolę, iš viso yra 8910“, – teigė Informacijos apdorojimo ir statistikos skyriaus vedėja Neringa Rukšėnienė.
Karo prievolininkų klausimas suaktyvėjo 2015 m., kai Valstybės gynybos tarnyba priėmė sprendimą grąžinti šauktinius. Nuo to laiko privalomą karinę tarnybą kasmet atlieka po kiek daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių.