Daugiau nei 70 proc. žmogaus kūno yra sudaryta iš vandens – jis yra būtinas, kad tinkamai funkcionuotų smegenys, vidaus organai, raumenys, kaulai ir net oda. Vyraujant karštesniems orams, intensyviai sportuojant bei sergant tam tikromis ligomis vandens organizmui reikia daugiau, nei įprasta.
„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, kad jei negausime atitinkamo skysčių kiekio – gali grėsti dehidratacija. O pastaroji – neretai klaidingai nuvertinama būklė, galinti sukelti ne tik nemalonius simptomus, bet ir pavojų gyvybei. Tad kaip atpažinti pirmuosius dehidratacijos ženklus ir ko imtis, kad užkirstume kelią galimoms komplikacijoms?
Vanduo žmogaus organizmui yra būtinas dėl daugybės skirtingų funkcijų, kurioms sutrikus gali ištikti ne tik elektrolitų disbalansas ar vidaus organų veiklos pablogėjimas, bet taip pat šokas ar netgi mirtis. Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti virškinimo funkcijas, saugo nuo perkaitimo, padeda subalansuoti įvairius cheminius junginius organizme ir net pernešti deguonį.
Kada netenkame vandens?
Dažnas žino apie 8 vandens stiklinių per dieną taisyklę, tačiau, anot vaistininkės, iš tiesų suvartojamas skysčių kiekis turėtų priklausyti nuo tokių faktorių, kaip amžius, lytis, sveikatos būklė, fizinis aktyvumas ir net oro temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke vyrauja karščiai ar intensyviai sportuojame, kūnas išskiria daugiau prakaito, tad skysčių, o su jais ir elektrolitų, organizme mažėja daug greičiau. Kūnas reaguoja panašiai, kada karščiuojame.
„Vandens bei elektrolitų įprastai netenkama ir tada, kai žmogus apsinuodija ar dėl kitų sveikatos būklių sutrinka virškinimas, kankina vėmimas, viduriavimas. Tokiu atveju tikriausiai ne kartą, konsultuojantis su gydytojais at vaistininkais, teko išgirsti patarimą gerti daug skysčių. Jie yra būtini dehidratacijos prevencijai“, – sako vaistininkė V. Bečelytė.
Ji įvardija, kad kada kūnui pristinga skysčių, pradedame jausti dehidratacijos simptomus – pirmasis ženklas yra troškulys. Jaučiant stiprų troškulį, džiūstant burnai, lūpoms ir liežuviui jau būname netekę maždaug 1–2 proc. kūno skysčių. Nesiimant atitinkamų veiksmų, simptomai gali ryškėti, o pavojus – didėti.
„Organizmui toliau netenkant skysčių gali pasireikšti šlapimo spalvos ir koncentracijos pokyčiai, kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimai, sumažėjęs prakaitavimas, didelis nuovargis ar mieguistumas, gali svaigti galva, atsirasti sumišimas, patinimai, dažnas ir sunkus mėšlungis. Patiriant šiuos simptomus, deja, ne visi susimąsto apie dehidratacijos grėsmę“ – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Kam dehidratacija kelia daugiausiai rizikų?
V. Bečelytė paaiškina, kad dehidratacija yra itin pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar negali įvardinti troškulio ar patys pasirūpinti tinkamu vandens kiekiu. Negana to, jų kūnuose vandens įprastai būna daugiau nei suaugusiųjų, o skysčių netenkama greičiau. Senyvo amžiaus žmonėms dehidratacija taip pat kelia didelį pavojų, mat neretai jie nepajaučia troškulio, o širdies ar inkstų ligos, taip pat įvairūs vartojami vaistai, pavyzdžiui diuretikai, apsunkina skysčių pusiausvyros palaikymą.
„Dehidratacijos rizika didesnė ir daug sportuojantiems žmonėms, kadangi intensyvių treniruočių metu prarandama daug skysčių ir elektrolitų. Tiems, kas dirba karštyje ar ilgai būna saulėje, taip pat kyla didesnis šios būklės pavojus. Sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar inkstų nepakankamumu, turi didesnį skysčių poreikį, tad dažnas ir atitinkamas vandens vartojimas tampa būtinu“, – priduria vaistininkė.
Vanduo iš čiaupo, mineralinis vanduo ar elektrolitų tirpalai?
Vaistininkė V. Bečelytė sako, kad nusistačius tam tikras taisykles, suvartoti reikalingą vandens kiekį – gana nesunku. Kasdieniam vartojimui puikiai tiks paprastas vanduo iš čiaupo. Pirmoji stiklinė turėtų būti išgerta vos pabudus, vėliau vandens patartina gurkšnoti visą dieną, o pilną stiklinę išgerti maždaug 30 min. prieš kiekvieną valgį. Jei patiriamas nedidelis fizinis krūvis, kurio metu prakaituojama labai mažai, taip pat rekomenduojama išgerti paprasto vandens.
„Vis dėlto, jei daugiau prakaituojama sportuojant, vyrauja šiltesni orai, jaučiamas nuovargis ar galvos spaudimas dienos metu, verta organizmą papildyti mineralais, nes yra tikimybė, kad šiek tiek jų netenkame. Mineralai yra svarbūs, kad organizmas neprarastų skysčių, kadangi būtent jie padeda reguliuoti vandens judėjimą per visas kūno ląsteles. Galima rinktis natūralų mineralinį vandenį, geriausia mažai gazuotą arba negazuotą“, – sako vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad intensyviai sportuojant arba treniruotei trunkant ilgiau nei 45 min., taip pat jei karšta, daug prakaituojama ar netenkama skysčių vemiant ar viduriuojant – mineralinio vandens ir paprasto vandens gali nepakakti. Tokiu atveju vertėtų rinktis elektrolitų preparatus. Pasak V. Bečelytės, elektrolitų galima rasti įvairių sudėčių ir įvairių formų: vandenyje tirpiais milteliais, tirpalais, tabletėmis ar specialiais sportiniais gėrimais. Svarbiausia, kad sudėtyje netrūktų natrio, kalio, magnio ir chloridų, mat šie elektrolitai yra būtini tinkamam skysčių kiekiui organizme palaikyti.
„Elektrolitų preparatus patarčiau gerti pamažu, lengvais gurkšneliais, kad medžiagos geriau pasisavintų. Jei planuojame intensyvią sporto treniruotę, galime pasidaryti elektrolitų gėrimą tiesiai į gertuvę ir visos treniruotės metu pamažu gurkšnoti. Svarbu tirpalus vartoti taip, kaip nurodyta gamintojų – jei vandeniu praskiesime per daug, naudos galime ir nepajusti“, – priduria ji.
