Pranešimų iš Ukrainos sausumos fronto vis mažėja ir mažėja. Niekas nesitikėjo, kad frazė „vyksta poziciniai mūšiai“ taps šio karo simboliu. Puolama ne tūkstantinėmis divizijomis, o būreliais po 30-50 žmonių su tankais. Užiminėjimai ne miestai, o bevardės pozicijos. Kariai slepiasi šaltuose, drėgnuose apkasuose, rūsiuose ir gyvenviečių griuvėsiuose.
Todėl visas dėmesys nukrypsta į ukrainiečių atakas prieš strateginius Rusijos objektus gilumoje, toli nuo Ukrainos sienos. Kaip kad šiandieninė bepiločio ataka prieš Engelso karinį aerodromą (pas mus juos įprasta vadinti „oro bazėmis“, Rusijoje – „kariniais aerodromais“). Jau antrą kartą. Priminsiu, kad iš čia raketomis apšaudyti Ukrainos miestus ir civilius kyla strateginiai rusų bombonešiai.
Pasirodė informacija, kad bombonešiai neva dar vakar turėjo apšaudyti Ukrainą, bet skrydis buvo atidėtas iki ryto, ir ukrainiečių bepilotis atakavo tuo metu, kai buvo kabinamos raketos. Todėl raketų smūgis neįvyko.
Graži istorija, bet aš ja netikiu. Mano nuomone, rusų raketų smūgiai neįvyko dėl tradicinio kasmetinio NVS vadovų susitikimo, kuris vyksta šiandien ir ryt. Jeigu ne jis, Kremlius jokiu būdu nebūtų atsisakęs apkartinti ukrainiečių Kalėdas. Būtų logiška, jeigu Ukraina sulauktų apšaudymo šiąnakt, bet summitas dar nesibaigė, tad „atsakas“ už aerodromo apšaudymą dar gali nusikelti.
Rusofašistinėje visuomenėje – didelis pasipiktinimas ne tik kariškiais, ne tik oro gynyba, bet ir asmeniškai Putinu. Tiek nusivylimo juo dar nebuvo. Pirmą kartą išgirdau jam skirtą epitetą „nulinis prezidentas“. Režimui toks diktatoriaus autoriteto praradimas yra pakankamai rimta grėsmė. Ir jos nepanaikins jokie optimistiniai pranešimai, kad iki karo Putiną palaikė 35, o dabar – net 78 procentai Rusijos gyventojų.
Kita įdomesnė žinia – apie Rusijoje, Briansko srityje, netoli Ukrainos sienos, sunaikintą ukrainiečių diversinę grupę. Iki šiol buvo pranešama apie pasieniečių susidūrimus su tokiomis grupėmis, bet jos aptiktos sugebėdavo atsitraukti atsišaudydamos.
Šį kartą pateiktos nuotraukos, kuriose lengvai atpažįstami veidai, pateikiami asmens duomenys ir dviejų grupės narių nuotraukos. Fotografuojant įvykio vietą akcentuojami pistoletai-kulkosvaidžiai SiG MPX. Tai yra trumpas automatinis ginklas, panašus į sutrumpintą šautuvą, bet šaudantis ne dideliais šautuvo, o mažiau galingais pistoletiniais šoviniais. Nukovę ukrainiečius, rusai paskubėjo atjungti jų ginklų dėtuves (jeigu kuris nors atgytų ir sugalvotų šaudyti), ir iškraustė jų kuprines. Besimėtančios iš jų ištrauktos kojinės – rusų pasieniečių neprofesionalumo ženklas.
Pistoletai-kulkosvaidžiai Sovietų Sąjungoje po antrojo pasaulinio nebuvo populiarūs, nes juos mėginta pakeisti „Kalašnkovo“ automatais, taip pataupant ir turint mažiau ginklų rūšių. Rusijoje juos mėginta kurti įvairioms specialiosioms tarnyboms ir policijai, bet sekėsi nekaip, vakarietiški pistoletai-kulkosvaidžiai buvo gerokai populiaresni. Neigiamą vaidmenį suvaidino ir tai, kad rusiškus ginklus buvo mėginama kurti su pasenusiu „Makarovo“ šoviniu. Ukrainoje jų taip pat negamino, todėl savaime suprantama, kad diversinėms grupėms įsigyta modernių trumpesnių ginklų, kuriuos galima paslėpti po rūbais.
Iš kitos pusės nesuprantama, nes grupės nariai, pasak rusų, nešėsi po 40 kg sprogmenų. Nuotraukose matyti, kad jie apsimesti vietiniais gyventojais negalėjo net ir labai norėdami, nes atrodė kaip … diversinė grupė, ir niekaip kitaip.
Apsirikti vertinant kas jie tokie nebuvo įmanoma. Greičiausiai todėl rusų pasieniečiai į šią grupę ugnį atidengė net nepareikalavę mesti ginklus ir pasiduoti. Ukrainiečiai sušaudyti iš arti, jie nespėjo pasipriešinti, o kai kurie greičiausiai nespėjo net suprasti, kad pateko į pasalą.UPD: realiausia atrodo versija, kad grupė žuvo sprogus nukreipto veikimo minai
Pasieniečiai turėjo labai labai bijoti, kad net nepamėgino jų paimti į nelaisvę. Šiaip istorija gana miglota, nes jos nariai ekipuoti taip, tarsi tik ruoštųsi į filmavimą, o jų ginklai tarsi tik prieš išvykstant išvalyti pašalinant ginklų tepalą. Žinoma, kare gali nutikti ir taip, bet įprastai diversantų ginklai atrodo kiek kitaip, nes su jais intensyviai treniruojamasi. Gali nutikti ir taip, kad ši istorija vienaip ar kitaip sukurpta FST propagandos tikslais, bet tai paaiškės tik kažkada vėliau, po karo.
Visgi tai, kad Ukraina niekaip nekomentuoja įvykio, tarsi ir rodytų, kad grupė iš tiesų buvo ukrainiečių. Tokios grupės nuolat juda pirmyn atgal visame fronto ilgyje, o jų taikiniais tampa vis daugiau svarbių karinių ir energetinės sistemos taikinių, atsakant į Ukrainos energetikos sistemos apšaudymus.
Baltarusijoje rusų judėjimas vėl kiek aprimo. Gali būti, kad reikiamos pajėgos jau sukauptos prie Ukrainos sienos, bet labiau panašu į tai, kad atvirkščiai, į Baltarusiją atvyko nepakankamai rusų pajėgų, ir kad jų atgabenimas užtruks.
Taip pat panašu, kad baltarusiai laukia Ukrainos bepiločių atakų, nes Baranovičių aerodrome dislokuoti naikintuvai vakar kilo sustiprintam patruliavimui ore. Vienintelė to priežastis – informacija apie jau paminėtus galimus ukrainiečių ketinimus. Ką gi, dabar jau labai nenustebčiau, jeigu koks nors rusų dalinys Baltarusijoje ir sulauktų specialiai jam skirtos Ukrainos bepiločių atakos.
Po NVS vadovų summito (kuris visų pirma skirtas aptarti ekonominiams klausimams 2023 metais) tikėtinas Rusijos pajėgų suaktyvėjimas. Nors mes su jumis norėtume, kad pirmi agresoriui smogtų ukrainiečiai.
Slava Ukraini!
