Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje aptarė naujausius įvykius pasaulyje ir Lietuvoje – Europos Sąjungos pinigų politiką, riaušes Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat mitingą Lietuvoje.
Pasak A. Kubiliaus, Europos Sąjunga daro didelį žingsnį į priekį vadinamuoju įkurtu Next Generationfondu, tai yra svarbus pokytis pačioje ES, kadangi ES pradės leisti dvigubai daugiau pinigų, nei leisdavo iki šiol.
„Jeigu iki šiol visas Europos Sąjungos biudžetas siekdavo 1 procentą nuo visos Europos Sąjungos BVP, dabar būsima periodui yra numatoma jau pradiniame etape išleisti 2 procentus. Tai yra tas pats tradicinis daugiametis finansinės perspektyvos biudžetas ir papildomai štai iš to atsigavimo fondo. Tie papildomi pinigai iš atsigavimo fondo bus pasiskolinti. Kadangi dabar lyg ir galima lengvai skolintis, Lietuva skolinosi ir Europos Sąjunga žada skolintis, užstatydama kaip garantą būsimosios daugiametės finansinės perspektyvos biudžetą. Kyla klausimas, kaip bus tie pasiskolinti pinigai, tai yra 750 milijardų eurų, grąžinami? Atsakymai yra gana migloti“, – svarstė A. Kubilius.
Pasak europarlamentaro, greičiausiai gali būti taip, kad būsimuosiose ateities biudžetuose turės atsirasti gana didelė eilutė grąžinti dabar pasiskolintus pinigus ir taip gali susiformuoti skolos būsimoms kartoms.
„Iš tikrųjų tai yra tam tikra moralinė problema, todėl labai svarbu, kaip tie pinigai bus išleisti. Iš vienos pusės Europos Sąjunga bando formuluoti didelę misiją, kad štai už tuos pinigus reikia sukurti kitokią Europos Sąjungą ateities kartoms, modernią, technologiškai pažangią, daug kalbama apie skaitmenizavimą, apie dirbtinio intelekto projektus apie kvantinių kompiuterių kūrimą, taip sakant, ten, kur Europs Sąjunga atsilieka ir nuo Kinijos, ir nuo Amerikos“, – kalbėjo EP narys.
Kita vertus, anot A. Kubiliaus, bandoma daug kalbėti apie naujas technologijas – žaliąsias technologijas, vandenilio energetiką, kt.
„Tai yra svarbūs dalykai, kur iš tikrųjų galima būtų siekti su tais pinigais didelių permainų, bet patys pinigai, tie 750 milijardų eurų iš fondo, didžioji jų dalis bus paskirta šalims narėms. Tai yra 560 mlrd. atiteks šalims narėms, Lietuva gauna papildomai 6,3 mlrd. eurų. Kyla klausimas, kokiuose projektuose Lietuva sieks pažangos, kad būtų kuriama Lietuva ateities kartai?“ – klausė europarlamentaras.
Jo teigimu, deja, lietuviška patirtis su pinigais, kurie išleidžiami keliukams ar įvairiems betoniniams projektams, mokyklų renovacijai ir taip toliau, verčia labai rimtai kelti klausimą, ar tikrai šitaip bus išnaudota unikali galimybė ir didžiuliai pinigai Lietuvoje bus panaudoti iš tikrųjų būtinai pažangai, kuri garantuotų, kad būsimosios kartos gyvens žymiai turtingesnėje Lietuvoje.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad ši tema turėtų būti būsimų Seimo rinkimų esminis diskusijų aspektas.
„Aš nežinau, kaip rinkėjai pasižiūrėtų, bet šiaip visoms politinėms partijoms svarbiausia jau turėti paruoštą planą. Labai aiškų planą“, – sakė ji.
Kalbėdama apie neramumus JAV, R. Juknevičienė pažymėjo, kad „mums svarbu, kokia bus Amerika, kiek Amerika išliks stipri, ar ji išliks stipri po visų šitų apsidaužymų“. Ji teigė, kad „mums reikia stiprios, stabilios Amerikos“.
„Lietuvoje mitingas toks įvyko, jis irgi klaustukų kelia. Vienas dalykas, gražu, kada jaunimas seka padėtį pasaulyje ir išėjo į gatvę, bet iš kitos pusės, jie turi žinoti, kaip greitai prilimpa įvairios jėgos, ir iš išorės, ir iš vidaus. Antifa judėjimas dabar jau išėjo į areną, bent jau JAV Prezidentas apie tai kalba. Visokių minčių kyla, aš neturiu aiškaus atsakymo. Aš tik žinau, kad mums reikia stiprios, stabilios Amerikos. Ir ta kairuoliška banga, kurią lydi Antifa ir kiti dalykai, ji, man atrodo, neveda prie gero“, – svarstė EP narė.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-26
