Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolininkai besibaigiančiose LFF I lygos pirmenybėse nepralaimi nuo rugsėjo 12 d. Per paskutines šešias rungtynes dvikovų statistikoje tėra vienos lygiosios. Sekmadienį vykusiose vienose iš sezono rungtynių „Šilas“ 6:3 įveikė „Šilutę“. Kazlų Rūdos komandai pasiekti pergalę padėjo dar praėjusio mėnesio pabaigoje smogiamąją jėgą papildęs puikiai futbolo pasaulyje žinomas, solidus futbolininkas Ričardas Beniušis. Jis pripažintas geriausiu žaidėju šiose rungtynėse komandoje. Su šiuo puolėju ir dalijamės įspūdžiais apie pergalingai „Šilui“ susiklosčiusias rungtynes:
– Kaip manote, kas lėmė tokią įvarčių gausą šiose rungtynėse?
– Gal aikštės būklė davė savo, buvo atviras futbolas ir rungtyniauta sakyčiau be gynybos, kamuolys neklausė, buvo labai greitas, matėme intensyvų žaidimą.
– Kada įvyko lemiamas lūžis rungtynėse ir patikėjote, kad komanda jau tris taškus turi?
– Žiūrint į rungtynių eigą, tai galvojome, kad jau kai rezultatas buvo 2:0, pirmame kėlinyje manėme, kad lemiamas lūžis yra, tačiau eilė rungtynių rodo, kad to neužtenka ir įtampa išsilaikė iki pat rungtynių pabaigos.
– Kuo darosi sunkus futbolas rungtyniaujant tokiomis pakitusiomis gamtos sąlygomis, kuomet įmirkusi aikštė?
– Sunku gal tik fiziškai, būna klampu, tenka prisitaikyti, sunkumas tame, kad ir kamuolio savybės keičiasi, nėra lengva kažką kurti, išpildyti tai, ką esame sumanę ir suplanavę.
– Ar galėjo rungtynės susiklostyti kitaip?
– Na taip, daug kartų jie buvo šalia mūsų, ne kartą galėjo ir persverti, čia kažkiek lėmė ir sėkmė. Mes taip pat dar pirmame kėlinyje galėjome sumušti kokius tris, keturis įvarčius ir ramiai eiti poilsiauti.
– Po pirmo kėlinio „Šilas“ pirmavo minimalia persvara. Ar turėjo kokių pastabų treneris po jo?
– Pagrindinis akcentas, tai koncentracijos stoka komandoje. Eilė varžybų rodo, kad pirmaujant kažkodėl neišlaikome tos iniciatyvos.
– Kokias klaidas darė žaidime varžovai šiose rungtynėse? Iš ko Kazlų Rūdos komanda „susikrovė“ pranašumą, ar dėl skylėtos šilutiškių gynybos ar tai lėmė kokios kitos priežastys?
– Nepasakyčiau, kad labai skylėta gynyba būtų, sunku man lyginti varžovų gynybą su kitomis pirmos lygos komandomis. Sakyčiau gal dominavo mūsų puolimas. Žinome, kad norint laimėti rungtynes, mums neužtenka dviejų įvarčių, turime mušti kuo daugiau. Manau, kad puolimo grandies klasė mūsų komandos yra aukštesnė.
– Ar nesumažėja motyvacija komandoje rungtyniauti su varžovais likusiose rungtynėse, kuomet žinome, kad viena pozicija aukščiau esantys „kaimynai“ sėkmingai renka taškus ir vis tas keturių taškų deficitas tarp „Šilo“ ir varžovų išlieka?
– Kol kas kaip ir viskas išblanksta. Bet kokiu atveju, kaip treneris akcentavo, mes neiškovodami pergalės negalime žiūrėti ir į kitus. Motyvacija visada yra, kol turi bent teorinių šansų kovoti dėl medalių.
– Kazlų Rūdos „Šilo“ gretose rungtyniaujate keletas rungtynių. Kokį įspūdį palieka komanda ir kaip joje jaučiatės?
– Viskas gerai, man reikia, kad būtų kolektyvas, atsinešimas į rungtynes, smagu, kad yra čia pažįstamų veidų, yra galimybės save realizuoti. Kol dar kojos bėga, smagu, kad galiu dar kažką parodyti, džiugu, kad galiu žaisti futbolą ir tai daryti galėsiu dar ne vienus metus.
Parengė Giedrius Gorianovas
