Covid-19 paskatino ne tik žmones daugiau dėmesio skirti savo finansiniams įsipareigojimams, tačiau taip pat ir verslininkus apgalvoti – ar jų veikla tikrai gali funkcionuoti sunkmečio metu. Praktika rodo, kad ne visada ir geriausiai tai iliustruoja išaugęs bankroto skaičius karantino ir po karantininiu metu.
Tiesa, ne visada visa atsakomybė tenka įmonės vadovui ir ne visada įmonės bankrotas yra blogiausias pasirinkimas. Priešingai. Su gera komanda, kuri gali padėti iš bankroto gauti kuo daugiau naudos – tai yra geriausias pasirinkimas norintiems susitvarkyti su finansiniais rūpesčiais.
Akcininkų ir direktoriaus atsakomybė bankroto atveju
Jeigu reikėtų rinktis, ar geriau būti įmonės akcininku, ar vadovu – daugelis žmonių rinktųsi pirmąja rolę, kadangi ji atrodo „nešanti“ kur kas mažiau atsakomybių, o ir bankroto atveju – mažiau minima. Žinoma, tai apibrėžia ir tam tikrų pareigybių apibrėžimas. Vadovas, direktorius turi rūpintis įmonės veikla, organizuoti, kurti strategiją, vesti apskaitą, peržiūrėti finansinę padėtį ir tuo pačiu ieškoti sprendimų, kurie gali padėti įmonei našiau veikti ne tik ekonominio stabilumo, tačiau ir sudėtingesniais finansiniais metais.
Tuo tarpu įmonės akcininkai turi mažiau atsakomybių ir didžioji jų dalis apima paprasčiausią domėjimąsi įmonės veikla ir galbūt savo rekomendacijų pateikimą tais atvejais, kai jiems atrodo, kad ne viskas klostosi taip, kaip buvo tikimasi. Akcininkai taip pat neturi įsipareigojimo domėtis įmonės finansine situacija, tad dažniausiai ir bankroto kėlimo klausimas jiems paprasčiausiai mažai žinomas. Ar pasitaiko tokių atvejų, kai akcininkai net nežino, kad įmonei yra keliama bankroto byla? Teisininkai, kurie dirba šioje sferoje, sako „Taip“ ir paskutiniu metu – vis dažniau. Kas tai lemia? Atsakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad įmonės vadovas dažniausiai įvardijamas kaip svarbiausias asmuo galintis prisidėti prie bankroto. Tačiau ar tikrai?
Nors akcininkai nėra įsipareigoję domėtis įmonės finansais, tačiau žinoti dėl nemokumo – turėjo. Tik kyla klausimas – kas turi apie tai pranešti? Galiausiai, kuriuo metu?
Labai svarbu, kad būtų galima kuo tiksliau užfiksuoti momentą, kuomet akcininkai tiksliai sužinojo dėl įmonės nemokumą, kadangi tas laiko tarpas nusako žalos atsiradimo faktą. Kiekvienas akcininkas gali pateikti savas ribas ir tuo pačiu savus skaičius, kurie apibrėžia – kokia apimtimi sumažėjo ir tuo pačiu kokia apimtimi padidėjo kreditorių keliamos sumos nuo būtinybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo.
Štai čia dažniausiai ir atsiranda poreikis bendradarbiauti tik su pačiais geriausiais teisininkais, kurie gali įvertinti kiekvieno kreditoriaus indėlį ir tuo pačiu paskirtį jam tokią kompensaciją, kurios jis yra vertas, tai yra, tokią kuri atitinka jo indėlį ir tuo pačiu žinojimą apie situaciją. Dažnai teismai renkasi patį paprasčiausią kelią. Tai yra – neanalizuoja kiekvieno akcininko atskirai, o renkasi vienodas sumas vadovams ir akcininkams.
Žinoma, taikyti bendrumo principą atrodo kur kas paprasčiau, tai padeda sutaupyti daug laiko, tačiau praktikoje tokie atvejai neturėtų būti galimi. Juk dažniausiai akcininkai netenka dalies vertės, kurią buvo galima išsaugoti.
Pasitaiko tokių atvejų, kai nurodoma, kad akcininkas piktnaudžiavo situacija, kadangi jis žinojo, kad įmonė jau nebėra moki. Tačiau tokie atveju gana reti ir dažniausiai reikia labai daug įrodymų, kurie garantuoja, kad bus priimtas teisiškai palankiausias sprendimas.
Darbuotojas įmonės bankroto atveju
Nors gali atrodyti, kad įmonės direktorius bei akcininkai yra svarbiausios figūros bankroto metu, tačiau tikrai ne. Juk įmonės darbuotojai – taip pat prisideda prie jos klestėjimo ir dažniausiai susiduria su ne ką mažesniais nuostoliais tokiu atveju, kai atsiranda problemų darbo vietoje. Pirmiausia reikia suprasti, kad darbuotojams negavus teisėtos savo algos be racionalaus pagrindimo arba gavus informaciją apie įmonės sunkią situaciją ne vieną mėnesį – galima pradėti galvoti apie bankroto bylą.
Dažniausiai natūralu, kad vykdant bankroto bylą nepavyksta labai greitai atsiskaityti su visais darbuotojais. Ieškoma kompromiso, kuris suteikia galimybę išmokėti kuo daugiau ir tuo pačiu skirtingiems asmenims, tačiau praktikoje matyti, kad viskas yra ne taip paprasta kaip atrodo. Dažniausiai tokiu atveju geriausia pagalba tampa Garantinis fondas, kuriame kaupiamas 0,2 % nuo kiekvieno darbuotojo algos. Išmokų dydžiai, terminai bei kiti niuansai yra apibrėžiami pačiame Garantinio fondo įstatyme, tad reikia juo remtis ieškant tinkamiausių išmokų galimybių, kurios patenkintų kuo didesnį darbuotojų skaičių.
SODROS duomenimis, 2020-ais metais bankrutavusių įmonių išmokos iš Garantinio fondo siekia:
- Jei patvirtinto darbuotojo kreditorinio reikalavimo suma didesnė nei 6 MMA, išmokama 6 MMA dydžio išmoka;
- Jei patvirtinto darbuotojo kreditorinio reikalavimo suma mažesnė nei 6 MMA, išmokama patvirtinto darbuotojo kreditorinio reikalavimo suma“ (SODROS informacija).
Tais atvejais, kai darbdavys atsisako kelti bankroto bylą ir renkasi juridinio asmens likvidavimo statusą taikomas: „ <…> per 3 mėnesius iki teismo nutarties priėmimo datos darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų suma, nurodyta Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, išskaičius mokesčius, bet ne didesnė nei 6 MMA dydžio“ (SODROS informacija).
Lėšų skirstymo eiga iš garantinio fondo taip pat yra apibrėžiama įstatymų. Pirmiausia reikia suprasti, kad tokios lėšos yra skirstomos tik tokiu atveju, kai darbdavys nėra gebus išmokėti algų iš įmonės lėšų. O ne visada taip būna, kadangi kai kuriais atvejais direktorius specialiai nemoka algų, nors įmonė tokias galimybes vis dar turi. Taigi, Garantinis fondas tampa alternatyva tik tokiu atveju, kai jokių kitų nebeliko. Tuomet į pagalbą ateina bankroto administratorius, kuris ir informuoja SODRĄ apie tam tikros įmonės situaciją.
Bankroto administratorius teikia paraišką, kurioje yra nurodytos sumos – kiek įmonės vadovas yra skolingas savo darbuotojams ir tuo pačiu – kiek darbuotojų laukia apmokėjimo. Informaciją apie eigą ir kompensacijos išmokėjimą galima sekti SODROS puslapyje, skiltyje: „Draudėjų vieši duomenys“ à „Draudėjų (darbdavių) skola“.
Tinkamo administratoriaus pasirinkimas
Nepriklausomai nuo to, ar esate įmonės vadovas, akcininkas, ar darbuotojas – reikalingas geras administratorius, kuris gali padėti susitvarkyti su finansiniais nesklandumais ir tuo pačiu padėti įmonei gauti kuo daugiau naudos. Ir tai susiję ne tik su Garantinio fondo dokumentacijos teikimu, tačiau ir teisminiais procesais, kurie dažnai laukia įmonės vadovų bei akcininkų, kurie siekia bankroto atveju gauti kuo daugiau naudos, tai yra, šiuo atveju finansiškai kuo mažiau nukentėti.
Dažniausiai administratoriai padeda kur kas paprasčiau suvaldyti rizikas bankroto metu (ne tik teisines, tačiau ir finansines), tad tai pagalba, kuri padeda greičiau susitvarkyti su ta situacija, kuri tuo metu yra. Galiausiai, kiekvienas žmogus, kuris yra kokiais nors ryšiais susijęs su įmone – turi prisiimti savo atsakomybę ir tuo pačiu prisidėti prie įmonės situacijos, kiek tik įmanoma, gerinimo.
