In memoriam Juozui Puodžiukaičiui
Ateina laikas ir žmogaus lieka tik prisiminimas, nuveikti darbai, pasakyti žodžiai…
Sausio 6 dieną mirtis amžinybėn išsivedė buvusį rajono savivaldybės merą, savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės tarybos narį Juozą Puodžiukaitį. J. Puodžiukaitis gimė 1945 m. gegužės 7 d. Ūsų kaime (Lukšių seniūnija). 1973 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, dirbo žemės ūkio specialistu. Nuo 1992 m. iki 2000 m. vadovavo Lukšių žemės ūkio bendrovei, 2000 m. buvo išrinktas Šakių rajono savivaldybės meru, šias pareigas ėjo iki 2003 m. Dvylika metų (2003–2015) vadovavo rajono savivaldybės administracijai – ėjo administracijos direktoriaus pareigas. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos valstiečių partijos narys, 1995–2000 m. Šakių rajono skyriaus pirmininkas, nuo 2005 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys. Daug metų J. Puodžiukaitis buvo rajono savivaldybės tarybos narys.
Šakių rajono savivaldybės administracijos bendruomenė šviesios atminties administracijos direktorių prisimena kaip griežtą, reiklų, bet kartu ir atlaidų, geros širdies vadovą. Su juo visada buvo galima pasitarti, jis sugebėdavo išklausyti. Visada kalbėdavo konkrečiai, tiesmukiškai, netuščiažodžiavo, neslėpė savyje pykčio. Iki šiol išlikęs jo pasakymas – „Vaikštome visi tais pačiais koridoriais, bet nebendraujam, nepasikalbam. Reikia kaip tik šnekėtis, tai ir klausimai visi lengviau išsispręs, bus mažiau nesusikalbėjimo“. Nors iš pažiūros ir šaltokas, J. Puodžiukaitis buvo labai jautrus, geros širdies žmogus, jeigu kas nors iš darbuotojų susirgdavo, patekdavo į bėdą, jis visada klausdavo, gal reikia kokios pagalbos, paskambindavo, pasiteiraudavo.
Administracijos direktorius buvo puikus sodininkas, mylėjo gėles, stebėjo gamtą, daug metų rašė orų kalendorių. Savo sodo gėrybėmis kiekvieną vasarą pasidalindavo su kolegomis. Žavėjo J. Puodžiukaičio savitas humoro stilius, daugelis jo posakių visada išliks jį pažinojusių atmintyje. Kaip ir jis pats…
„Diena tuščia kaip nupjauta pieva, kurioje galvą nuleidęs stovi liūdesys“. (Just. Marcinkevičius)
Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Reginą, sūnų Ramūną, dukrą Gintarę, anūkus ir visus artimuosius. Tebūna lengva jam tėviškės žemelė…
Šakių rajono savivaldybės administracijos bendruomenė
