Pirmadienio rytą pasaulį apskriejo nužudytų, tiesiog gatvėse šaltakraujiškai paliktų aukų nuotraukos iš Ukrainos… Tai šokiravo ir sukrėtė visas civilizuotas visuomenes. Visas, išskyrus vieną. Visų tų žudynių iniciatorę – Rusiją. Jos atstovai vėl melagingai ėmė kažką veblenti apie tai, matyt „savi šaudė į savus“. Sakot – jau kažkur girdėta?
Lietuva neliko abejinga ir viena pirmųjų ėmėsi iniciatyvos. Rusijos ambasadoriaus išsiuntimas iš Vilniaus ir Klaipėdos konsulato uždarymas yra puikus sprendimas. Tačiau ne tik tai. Lietuvoje kyla nauja, patriotiškai ir apskritai blaiviai mąstančių žmonių iniciatyva. Iniciatyva apsivalyti nuo užsilikusių balvonų.
Lietuvoje yra daugiau kaip 150 monumentų, postamentų ir paminklų, šlovinančių sovietinės armijos, kurios įpėdiniai dabar rengia skerdynes Bučioje, didybę. Jų pilna visoje šalyje – nuo pajūrio Palangoje iki Ukmergės. Jų rasite ir Sūduvos krašte. Šie paminklai mena, mūsų pačių tautos, kaip šiandien pasakytų fašistinės Rusijos propaganda, „denacifikaciją“
Ilgą laiką trūko politinės valios nuo tų baidyklių apsivalyti. Bet jau atėjo laikas.
Iniciatyva puiki. Galvodamas apie tai, nejučia prisiminiau savo gimtąją Marijampolės senąsias kapines. Čia palaidotas mano prosenelis. Čia yra mano senelio kapas. Čia ilsisi daug Sūduvos krašto ir Lietuvos iškilių žmonių. Bet tikrai nemažą dalį šių kapinių ploto užima sovietų okupantų kapai.
Ir čia reikia stabtelti ir įkvėpti. Ne – niekas nesiūlo jų iškasti ir supulti į Šešupę. Mes civilizuota tauta. Tačiau gražiai perlaidoti kapų kur už miesto niekas nedraudžia ir netrukdo. Nebent tik mūsų pačių valios trūkumas. Arba sovietinio mankurto, besiilginčio „prie ruso buvo geriau“ mentalitetas. Man vis dar nesuprantama už kokius nuopelnus okupantų kapai stūkso Marijampolės miesto centre? Tarp mūsų partizanų, žmonių kapų, kuriuos ta pati raudonoji armija ir žudė.
Sakykit, ar jūs įsivaizduojate atvejį, kad šalia ukrainiečių nužudytų aukų, palaidotų tuos pačius budelius, kritusius vaduojant Bučę. O ar matėte Lenkijoje, Prancūzijoje nors vienas kapines mieste centre? Kur broliškai gulėtų lenkų ir vokiečių nacių kapai? O pas mus guli ir dar su sovietinėmis „svastikomis“ ant viršaus.
Sovietų karių kapai buvo sąmoningai kuriami kuo arčiau miesto centrų. Kartais net išariant miesto aikštes ir ten palaidojant bent kelis tokius. Apeliuojama į tai, kad civilizuotos tautos nedrįs liesti mirusiųjų. Kartu tai ir amžinas rusų galios paminklas okupuotam kraštui. Netgi atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, rusų ambasada visoje Lietuvoje skrupulingai finansavo tokių kapų priežiūrą.
Iš esmės kapų tvarkymas labai svarbus, kaip propagandos įrankis. Jie tiek dėmesio tų žuvusių žmonių kapams pačioje Rusijoje neskiria. Kartu tai labai archajiška samprata. Žmonės jau nuo seniausių laikų manė, kad jeigu jų gentainiai kažkur palaidoti, tai yra pretenzija į tai, kad čia yra jų žemė. Tas suvokimas egzistuoja. Tai tarsi rusų propagandos ginami fortai giliai priešo užnugaryje. Jie kapines laiko savo asmenine teritorija. Netgi pastebėta tendencija, jog ant antkapių yra iškalami papildomi mirusiųjų vardai. (Jurbarko kapinių atvejis.). taip sukuriant didesnį kapinių politinį kovos su „nacizmu“ svorį
Todėl mano klausimas Jums, mieli mano gimtojo krašto piliečiai formuluojasi taip: Ar ne laikas išvaduoti Marijampolės miesto senąsias kapines nuo okupantų? Sugražinkime miesto kapines tikriesiems savininkams-mūsų piliečiams. O okupantas, kartu su savo „amžina“ išvaduotojo propaganda keliauja kur nors į užmiesčio paskirtą teritoriją. Jau ir taip per ilgai jis tą Marijampolės miesto žemę yra užėmęs.
Pripažinsiu pasiūlymas radikalus. Bet, kada jei ne dabar tos valios, tos drąsos mums visiems atrasti.
Giedriaus Iškausko straipsnis