Prakaitavimas ne vienam sukelia neigiamas emocijas ir diskomfortą, todėl natūraliai stengiamasi jį suvaldyti. Vis dėlto, žinių trūkumas ar netinkamų priemonių naudojimas neretai lemia ne tik neefektyvumą, bet ir odos sudirgimus, niežėjimą, deginimo pojūtį, išsausėjimą.
Pasitinkant vasarą, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Kurtinaitytė-Jančiukienė dalijasi vertingais patarimais, padėsiančiais atpažinti gausaus prakaitavimo priežastis ir pasirinkti tinkamiausius būdus kontroliuoti tiek drėgmei, tiek nemaloniam kvapui.
Kodėl mes prakaituojame?
Retas žino, jog prakaitavimas yra labai svarbi organizmo funkcija, padedanti reguliuoti kūno temperatūrą, medžiagų apykaitos produktų šalinimo procesus ir net saugoti odą. Vaistininkė K. Kurtinaitytė-Jančiukienė pasakoja, jog prakaitas padeda atvėsinti kūną po fizinio krūvio, taip pat esant aukštai aplinkos temperatūrai ar vartojant karštus gėrimus. Tačiau tai – dar ne viskas.
„Stresas, jaudulys ir nerimas taip pat suaktyvina prakaito liaukų veiklą. Gausesnį prakaitavimą lemti gali ir hormonų pokyčiai menopauzės, menstruacijų, nėštumo ar brendimo laikotarpiu. Sergant tam tikromis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, cukrinis diabetas, įvairios infekcijos ar vartojant tam tikrus vaistus, prakaitavimas taip pat įprastai būna labiau pastebimas. Negana to, dėl padidėjusios medžiagų apykaitos ar dirginančio poveikio, aštrus maistas, kofeinas ar alkoholis vėlgi gali laikinai sukelti intensyvesnį prakaitavimą, nikotino turintys produktai – taip pat. Naudinga žinoti ir tai, kad biologiškai vyrai prakaituoja daugiau nei moterys, tačiau su amžiumi prakaitavimas gali sumažėti“, – galimas priežastis vardija vaistininkė.
Nemalonų kvapą neretai lemiame patys
K. Kurtinaitytė-Jančiukienė priduria, kad pats prakaitas iš esmės yra bekvapis, tačiau nemalonus kvapas gali atsirasti dėl ant odos esančių bakterijų, prakaito cheminės sudėties ir liaukų veiklos, hormonų bei genetinių faktorių, taip pat nuo mitybos, streso, higienos ir sveikatos būklės.
Išoriniai veiksniai taip pat stipriai veikia prakaito kvapą. Pavyzdžiui, česnakai ir svogūnai turi sieros junginių, kurie suskaidyti organizme, paskleidžiami prakaito pavidalu. Nerimas, baimė, fizinis krūvis įveiklina simpatinę nervų sistemą ir adrenalino bei norepinefrino išsiskyrimą, taip pat suaktyvėja tam tikros liaukos, išskiriančios tirštesnį prakaitą. Dėl to streso metu prakaitas turi stipresnį ir aštresnį kvapą nei įprastai.
„Didesnį prakaitavimą lemti gali ir B grupės vitaminų, ypač B5, trūkumas, taip pat vitamino D ir kalcio stygius organizme. Žinoma, svarbu ir higiena – retos maudynės, suprakaitavusių drabužių dėvėjimas leidžia bakterijoms kauptis odoje, tad prakaitas ilgiau su jomis sąveikauja ir kvapas intensyvėja. Įvairios ligos arba sutrikimai gali modifikuoti prakaito cheminę sudėtį ir kvapą. Pavyzdžiui, nekontroliuojamas cukrinis diabetas sukelia ketonų kaupimąsi – prakaitas ir iškvėptas oras dažnai įgauna saldžiai vaisišką kvapą. Sergančiųjų inkstų ar kepenų nepakankamumu prakaitas gali priminti amoniako kvapą“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė.
Taisyklės, padėsiančios sumažinti prakaitavimą
Vaistininkė K. Kurtinaitytė-Jančiukienė paaiškina, kad prakaitavimo gausą ir nemalonų kvapą padėti sumažinti gali tiek atitinkamos kosmetikos priemonės, tiek tam tikrų veikliųjų medžiagų turintys maisto papildai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad abi šias priemones reikia naudoti sistemingai ir teisingai.
Vaistininkė sako pastebinti, kad vis dar nemažai žmonių nežino, kuo skiriasi dezodorantas ir antiperspirantas, taip pat juos naudoja netinkamai. Dezodorantas yra skirtas pašalinti arba maskuoti bakterijų sukeliamą nemalonų kvapą, tačiau prakaitavimo jis nesustabdo. Štai antiperspirantas gali sumažinti arba visiškai sustabdyti prakaitavimą, užblokuodamas prakaito liaukas.
„Dezodorantas gali būti naudojamas bet kuriuo paros metu, kai siekiama išvengti blogo kvapo, tačiau jį reikia naudoti ant visiškai sausų ir švarių pažastų ar kitų kūno vietų. Antiperspirantus rekomenduojama naudoti prieš einant miegoti, kadangi prakaito liaukų aktyvumas naktį yra mažesnis. Oda vėlgi turėtų būti visiškai sausa, nesudirgusi, antiperspiranto taip pat nederėtų tepti iš karto po plaukelių šalinimo procedūrų. Kitais atvejais gali atsirasti perštėjimo, deginimo jausmas, oda gali sudirgti, išsausėti“, – apie skirtumus pasakoja K. Kurtinaitytė-Jančiukienė ir priduria, kad panaudojus antiperspirantą vakare, ryte jo naudoti nebereikia, nes poveikis išlieka net ir po prausimosi.
„Camelia“ vaistininkė paaiškina, kad siekiančių sumažinti gaustų prakaitavimą mityboje taip pat turėtų atsirasti keletas pokyčių. Pavyzdžiui, šalavijas gali susiaurinti prakaito liaukas, tad natūraliai gali sumažėti ir prakaitavimo intensyvumas. Jis taip pat turi antimikrobinių savybių, kurios padeda prakaitui greičiau išgaruoti. Ramunėlės irgi pasižymi surišančiomis ir antibakterinėmis savybėmis, tad gali slopinti nemalonų kvapą ir sparčiau sunaikinti jį sukeliančias bakterijas.
„Gausiai prakaituojant, verta mitybą papildyti omega-3 riebalų rūgštimis, kadangi jos gali padėti slopinti uždegiminius procesus, gerinti kraujagyslių tonusą ir skatinti parasimpatinę nervų sistemą. Tokiu atveju gali sulėtėti širdies ritmas, sumažėti streso hormono kortizolio lygis ir su tuo susijęs prakaitavimas. Magnis taip pat pasižymi bendrą savijautą ir streso lygį gerinančiomis savybėmis, kadangi ramina raumenis ir nervų sistemą. Panašų poveikį gali turėti adaptogenas ašvaganda, valerijonas“, – sako ji.
Kada sunerimti?
K. Kurtinaitytė-Jančiukienė įspėja, kad jei prakaitavimas tampa pernelyg intensyvus, trukdo kasdienėms veikloms ar gausiai prakaituojama dėl neaiškios priežasties, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Pavyzdžiui, jei ramiai leidžiant laiką, nepatiriant fizinio krūvio ar nesant karštiems orams keletą valandų intensyviai prakaituoja plaštakos, pažastys ar kitos kūno vietos, vertėtų ieškoti viso to priežasties.
Jei stipriai prakaituojama miegant, patiriamos karščio bangos, svorio pokyčiai, taip pat pakyla temperatūra, vargina krūtinės skausmas, dusulys ar pasireiškia greitas širdies plakimas – verta neatidėlioti vizito į sveikatos priežiūros įstaigą.
