Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome.
Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams. Panašu, kad situacija gerėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis (VMVT), tarp Europos šalių, kuriose mažiausiai parduodama veterinarinių antibiotikų, Lietuva praėjusių metų pabaigoje buvo penktoje vietoje.
Pasak Sauliaus Petkevičiaus, Vilniaus paukštyno Auginimo vadovo, tokias tendencijas lemia ne tik PSO rekomendacijos, tačiau ir vartotojų poreikiai.
„Mūsų vartotojams vis labiau rūpi ne vien mėsos kaina, bet ir jos kokybė, saugumas, gyvūnų gerovė. Reaguodami į tai, praėjusiais metais savo asortimente vištienos, užaugintos be antibiotikų, kiekį padidinome dukart“, – sakė S. Petkevičius ir pasidalijo patarimais, į ką vertėtų atkreipti dėmesį skaitant paukštienos pakuočių etiketes.
Be antibiotikų ar užauginta be antibiotikų?
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad vištiena, kurioje būtų antibiotikų, negali atsidurti parduotuvių lentynose. Nors vis dar sklando mitai, kad šie paukščiai jais yra girdomi profilaktiniais tikslais ar net, kad augtų didesni – tai Europos Sąjungos (ES) šalyse daryti yra uždrausta. Tačiau jiems susirgus, remiantis gyvūnų gerovės reikalavimais, juos gydyti antibiotikais yra privaloma. Jei to prireikia, mėsos augintojai skersti taip gydytus paukščius gali tik po to, kai antibiotikai pasišalina iš jų organizmo. Vis dėlto, nors mėsoje antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų mutavusių bakterijų. Jos, patekusios į organizmą, gali didinti ir žmogaus atsparumą antibakteriniams vaistams.
Norint to išvengti, reikėtų rinktis antibiotikais visai negydytą vištieną ir ant pakuotės ieškoti užrašo „užauginta be antibiotikų“. Jis ženklina visiškai kitokios kokybės paukštieną. Tokią, kuri buvo tinkamai lesinta ir auginta, todėl nė karto nesirgusi tokia liga, kurią būtų reikėję gydyti antibakteriniais vaistais. Leidimą taip ženklinti mėsą gamintojams išduoda tik VMVT.
Ekologiška – nebūtinai užauginta be antibiotikų
S. Petkevičius taip pat atkreipė dėmesį į ekologišką paukštieną – taip ženklinta mėsa, nors ir brangesnė, turėtų būti kokybiškesnė. Anot jo, šį užrašą naudojantys ūkiai turi naudoti ekologiškus pašarus, užtikrinti gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus. Tiesa, tai nereiškia, kad tokia paukštiena nebus paveikta antibiotikų.
„Užrašas ekologiška apibrėžia auginimo principus, bet nenurodo, ar mėsa buvo užauginta be antibiotikų. Ekologiška mėsa gali būti paveikta antibiotikų, jei auginimo metu susirgusį gyvulį ar paukštį reikėjo jais gydyti. Žinoma, iki paskerdimo, kaip minėta, turi praeiti numatytas laikotarpis, per kurį vaistai pasišalina“, – teigė ekspertas.
Be hormonų, natūrali – tik reklaminiai triukai
Ant šviežios vištienos pakuočių gamintojai kartais panaudoja ir tokius užrašus kaip „natūrali“ ar „be hormonų“, kurie, S. Petkevičiaus teigimu, tėra reklaminiai triukai. Jis pabrėžia, kad hormonus paukštininkystėje naudoti draudžiama visoje ES, o jos teritorijoje veikiantys paukštynai yra griežtai prižiūrimi ir kontroliuojami.
„Tuo tarpu užrašas natūrali nieko tikslaus neapibrėžia, tik tai, kad šviežioje vištienoje nėra dažiklių ar konservantų. Tačiau niekas iš gamintojų jų ir taip nededa, taip pat kaip ir augindami paukščius ES nenaudoja hormonų. Taigi, ar pirksite vištieną su tokiais žymėjimais, ar be jų – skirtumo nebus“, – sakė S. Petkevičius.
Ką reiškia užrašas „kaimiška“?
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į užrašą „kaimiška“ – jis, anot eksperto, reikšmės turi tik tuomet, jei šalia yra paaiškinamas „lėtai auginta“. Kitu atveju, patenka į tą pačią – reklaminių triukų – kategoriją.
„Daugeliui toks užrašas iš karto asocijuojasi su pozityvia emocija – galvoje iškyla kieme pas močiutę kaime laisvai vaikštinėjančių vištų vaizdas. Dažniausiai dedeklių, kurios tik pasenusios ir nebededančios kiaušinių yra paskerdžiamos mėsai. Taigi, kaimiška labiau reiškia paukščio rūšį ir auginimo sąlygas, o ne kilmės vietą. Mes taip pat turime paukštidžių kaimuose, tačiau tai nereiškia ir mes nerašome, kad auginame kaimišką vištieną, mes auginame mėsinius broilerius“, – sako S. Petkevičius.
Norintiems geros kokybės paukštienos jis pataria geriau pasidomėti jų auginimo sąlygomis, nes būtent jos labiausiai nulemia mėsos kokybę ir skonį.
„Tinkamai augintas, laisvėje gaunantis pabūti ir pilnavertišku lesalu lesinamas paukštis bus sveikas, jo nereikės gydyti antibiotikais, o jo mėsa, tikėtina, bus žymiai skanesnė bei saugesnė nei prastai auginto. Tai nulemia ne vietovė, bet gamintojų požiūris į savo veiklą, gyvūnų gerovę, taip pat ir skiriamos investicijos“, – įsitikinęs S. Petkevičius.
