Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savo tradiciniame pokalbyje iš Strasbūro vykusios plenarinės sesijos aptarė Čekijos prezidento Pavelo kalbą, Lietuvos premjerės I. Šimonytės apsisprendimą kandidatuoti šalies prezidento rinkimuose bei kitąmet vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į Čekijos Prezidento P. Pavel kalbą Parlamente, kurioje jis labai tiksliai sudėjo akcentus, o vienas svarbiausių – Rusija turi būti sutriuškinta Ukrainoje. Po šių žodžių plojimai salėje, pasak europarlamentarės, truko labai ilgai.
Politikai pasidžiaugė naujienomis TS-LKD padangėje – Prezidento posto nusprendė dar kartą siekti Ingrida Šimonytė. Taip pat paskelbtas Prezidiumo sprendimas, kuriuo 49 kandidatų sąrašas rinkimų į EP reitingavimui bus pradėtas nuo raidės K.
A. Kubilius pasidžiaugė I. Šimonytės sprendimu ir palygino premjerę su Čekijos Prezidentu: „Ji panašiai tvirtai atrodytų Strasbūro parlamentinės sesijos tribūnoje“, o mūsų Prezidento vizito, kuris buvo prieš keletą mėnesių, niekas nepamena. „Rinkimai nebus paprasti ir lengvi, bet jie bus kitokie nei 2019 metais”, − sakė A. Kubilius. R. Juknevičienė pasiteiravo kolegos, kaip jo – fiziko protui – atrodo galimi skaičiai ir niuansai, kai, daugelio žmonių nuomone, einantis pareigas prezidentas, nusprendęs siekti antros kadencijos turi prioritetų.
Europarlamentaras pradėjo nuo nusistebėjimo vadinamaisiais ekspertais, kurie, jo nuomone, dažnai net patingėję pasižiūrėti ir paanalizuoti ankstesnius reitingus prognozuoja. „Akivaizdu, kad Gitanas Nausėda kitų metų rinkimuose, jeigu dalyvaus, bus kitoks nei buvo 2019 metais. Pirmas dalykas – jis jau bus gerai pažįstamas, jei 2019 metais jis atrodė kaip nepriklausomas, mažiau pažįstamas, visi galėjo jį projektuoti pagal savo įsivaizdavimus, kaip Nausėda atrodys Prezidentu, tai dabar to nebus”, – sakė europarlamentaras.
Pasak jo, dabar jis aiškiai suformavo savo vaizdą ir savo rinkėjų bazę, jis yra opozicijos centro-dešiniųjų koalicijai lyderis, nevengiantis populistinių, radikalių ir gaivališkų jėgų bendravimo šalia jo. Tikrai ne vienijantis.
„Ir antras dalykas – jam gali iškilti didelės problemos perlipti per pirmo turo barjerą, aš galiu labai paprastai išdėstyti kodėl. Todėl, kad Ingrida Šimonytė turi visas galimybes būti vieninga centro-dešiniųjų kandidate. Čia spręs kitos partijos, bet jos dalyvavimas apibrėžia platesnį lauką, suformatuoja. Tokiu atveju yra visos galimybės, kad pirmąjame ture, kaip ir 2019 metais, centro dešiniųjų kandidatė Ingrida Šimonytė laimės pirmą vietą, rungtynės bus dėl antros vietos ir čia Nausėda, kuris jau yra susiaurinęs savo rinkėjų bazę konkuruos su Vėgėle, Veryga, ar dar kažkuo dėl labai panašių rinkėjų. Klausimas, kaip elgsis socialdemokratai. Aš manau, kad vyksta derybos tarp Nausėdos ir socialdemokratų, kad jie arba iškeltų no-name’ą (nežinomą, bevardį, – red.) arba tiesiogiai paremtų Gitaną Nausėdą. Tai jam vienintelė galimybė perlipti per pirmą turą, bet tokiu atveju jis tampa realiai partiniu kairiųjų kandidatu ”, − mintimis dalijosi A. Kubilius.
Pasak R. Juknevičienės, kai 2019 m. po pirmojo turo daugelis atsipalaidavo besidžiaugdami, kad abu kandidatai vienodai geri, panašių pažiūrų, tai „dabar jau akivaizdžiai G. Nausėda nudreifavo į visišką kairę ir ne vien tą kairę europietišku supratimu”. “Štai čia yra pavojingiausia, bet jis nudreifavo į tą populistinę, postsovietinę besimalančią savo senuose kompleksuose kairę, kuri toli gražu ne europietiška,“ − svarstė politikė.
Pasak A. Kubiliaus, tas pats matoma ir su mūsų kairiaisiais, kurie EP bando būti europietiškais, o grįžę į Lietuvą ir supratę savo rinkėjų bazę (t.y. ne didžiųjų miestų, o regionų rinkėjai), kur yra puiki terpė populizmui, radikalizmui, elgiasi kitaip.
„Keletą pavyzdžių pateiksime. Ta pati Stambulo konvencija, LGBT+, partnerystės ar panašūs dalykai. Čia, Parlamente, Europos Parlamento socialistai, kurios nariais yra mūsų du socialdemokratai – V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas – jie yra šių klausimų vėliavnešiai. Ir pati Vilija buvo FEM (Moterų komiteto) pirmininkė, kuri barė visas šalis, kad neratifikuoja Stambulo konvencijos. Gi Lietuvoje, didžioji dalis jos frakcijos nebalsuoja ir nepritaria. Lygiai taip pat su migracija. Čia yra toks truputį kitame pasaulyje gyvenančių socialistų veikimas, kai jie išbraukia labai Lietuvai svarbų klausimą iš Šengeno sienų akto, kai po atakos prieš mus pamatėme, kad yra labai daug skylių Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos dokumentuose ir buvo įrašyti instrumentalizacijos įrankiai, kad esant tokioms atakoms prieš šalis, jos galėtų naudoti tokias priemones, kokias Lietuva naudojo. Tai socialistai tą išbraukė. Tai tik du pavyzdžiai“, − pasakojo R. Juknevičienė.
Pasak politikų, grįžtant prie būsimų Prezidento rinkimų, G. Nausėda bus visai kitoks – kaukės nukrito.
„Ingrida Šimonytė lieka tokia pati – nuoširdi, nemeluojanti, nežadanti jokių populizmų, proeuropietiška, išbandyta viso krizių maratono“, – sakė A. Kubilius ir pridūrė laukiantis debatų, kuriuose G. Nausėda galimai pasakos, kaip kūrė gerovę Lietuvoje. O rinkimuose debatai ir jų kultūra labai svarbu.
„Centro-dešinėje yra pakankamai aišku, kaip atrodys kandidatai ir rinkėjų pasirinkimas, tuo tarpu kairėje pusėje matoma galimybė sumaiščiai. Ir tuo atveju, jei socialdemokratai nutars paremti G. Nausėdą, mano įsitikinimu, tai bus problema ir pačiam G. Nausėdai, nes jis tampa tikru partiniu kairiųjų kandidatu. Ir tai tampa problema patiems socialdemokratams, nes aš darau išvadą, kad tai gali atverti platesnes duris tikram radikalui, populizmo vėliavos nešėjui advokatui I. Vėgėlei. Ir jis gali labai reikšmingai sustiprėti, nes tie patys rinkėjai ir jo, ir socialdemokratų yra toje pačioje erdvėje. Čia klausimas, kaip persiskirstys jų simpatijos, yra visiškai neaiškus. Dėl to aš darau vieną paprastą išvadą, nors daug kas aiškina, kad partiniam kandidatui nėra galimybių laimėti Prezidento rinkimų. Antrame ture vieni rinkėjai visada balsuoja už savo partijos kandidatą, visi kiti – prieš tos partijos kandidatą, jei turi galimybių rinktis nepartinį kandidatą. Bet G. Nausėda tampa partiniu kandidatu. Antras dalykas, kaip rodo Prancūzijos pavyzdys, kuris gali pasikartoti Lietuvoje, būtent dėl centro-kairės ir populistinės erdvės sumaiščių, Prancūzijoje laimi partiniai kandidatai. Ar kairieji, ar dešinieji todėl, kad į antrą turą patenka su Le Pen. Tai jau tęsiasi 15 ar 20 metų. Šių rinkimų perspektyvos lieka labai atviros ir aš būdamas Gitano Nausėdos vietoje kelčiau pats sau labai rimtą klausimą, ar tikrai verta dalyvauti žinant, kad rinkimai bus žymiai sudėtingesni ir, kad juose dabar prognozuojama sėkmė nėra garantuota“, – svarstė A. Kubilius.
R. Juknevičienė taip pat pritarė, kad šiuose rinkimuose “G. Nausėda nebebus nebepriklausomas, šiuose rinkimuose jis aiškiai save susaistė su populistine, postsovietine, jei taip galima pasakyti, ir visokia kitokia kaire, ir tikrai nebėra nepriklausomas kandidatas. Ir yra aiški opozicija mums”.
„Ir antra, man tokia išvada pasidarė po Slovakijos rinkimų ir kai mes kartu dalyvavome Kroatijoje, kur buvo vieno žymaus politiko, mūsų buvusio generalinio sekretoriaus ypatingai trumpa pasakyta kalba, kai jis atsiimdamas apdovanojimą iš EPP pacitavo Helmutą Kolį: „Ne tam kūrėme Europą, kad paliktume ją socialistams. Tad perfrazuojant Lietuvoje – ne tam kūrėme Lietuvą, kad atiduotume ją visiškiems populistams.“
Tačiau kitąmet savaitę po Prezidento rinkimų lauks rinkimai į Europos Parlamentą. R. Juknevičienė pasiteiravo A. Kubiliaus, kodėl šis vėl kandidatuoja.
„Kandidatuoju, dėl to, kad noriu“, – linksmai atsakė Kubilius ir surimtėjęs pridūrė: „o noriu dėl to, kad matau daug darbų, kuriuos pradėjome, kurie yra svarbūs, kurie yra matomi platesnėje tarptautinėje erdvėje ir kuriuos reikia tęsti.“
„Aš pati savęs klausiau, ar dar reikia, ar verta. Aišku, jėgų dar yra. Kai prisimenu save 2019 metais, tai dabar esu labiau pasiruošusi šiam darbui. Prisipažinsiu, 2019 m. nebuvau taip pasiruošusi šiam darbui, kaip esu pasiruošus dabar. Tai viena kadencija tikrai yra nedaug ir būtų labai gerai, jei mes būtume sąraše su žmonėmis, kurie galėtų ateiti po to mus pakeisti. Šiame 49 žmonių sąraše tikrai yra jaunų žmonių ir jau su patirtimi, bet kurie jau galėtų šalia mūsų dirbti čia, kitoje kadencijoje, jeigu mus išrinktų, aišku“, – sakė R. Juknevičienė, dėkodama skyriams, kurie iškėlė jų kandidatūras.
TS-LKD EP kandidatų sąrašo reitingavimas vyks lapkričio 11-12 d. ir bus visuotinis, tad reitinguoti galės ne tik TS-LKD nariai, bet ir kitoms partijoms nepriklausantys iš anksto užsiregistravę žmonės.
Video čia
Užsakymo numeris: SG-20-192
