Apžvelgiant Jono Augustaičio 30 metų darbą Kapsuko specialiame konstravimo biure, darytina išvada, jog tai buvo gabus ir išradingas bei racionalaus proto konstruktorius, kurio kūrybingumas plaukė iš vidinės nuostatos, taip pat labai rimto požiūrio į atliekamą darbą. Baigęs Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, jis 1961 metais įsidarbino besikuriančiame Kapsuko SKB.
Per trumpą laiką jis perprato sudėtingo konstruktoriaus darbo specifiką ir surado savo vietą kolektyve, kuriame galės realizuoti institute įgytas žinias. Jam labai pravertė tinkamas požiūris į teorinio pasiruošimo svarbą, tad rezultatų ilgai laukti nereikėjo, ko negalima buvo pasakyti apie daugelį jaunų specialistų, kurie kaip konstruktoriai subręsdavo tik po kelių ar daugiau metų. Jonas projekto vyr. konstruktoriumi tapo jau po metų.
Pacituosiu SKB metraštyje išlikusias Jono Augustaičio mintis apie kūrybinį konstruktoriaus darbą: „Viena iš sąlygų, lemiančių sėkmę – gilios žinios, naujausia informacija apie techninius pasiekimus pasirinktoje srityje. Nespėsi aprėpti visų naujovių, atsiliksi ir suprasi, kad išradinėji tai, kas kitų jau seniai išrasta. Konstruktoriaus darbe kūrybinis nerimas yra būtinas – tik tuomet darbas neatrodys pilkas, neįdomus, ar nuobodus. Kiekvienas išradimas ar patobulinimas bręsta ilgai, prie jo prieinama palaipsniui sukaupus reikalingą patirtį ir žinias. Čia per daug nepaskubinsi, nes kiekviena klaidelė vėliau atsilieps skaudžiai“.
Pastebėjus neeilinius J. Augustaičio, kaip konstruktoriaus, gebėjimus, jis vos po keleto darbo metų buvo išrinktas SKB išradėjų ir racionalizatorių draugijos (VIRD) pirmininku, kuriuo buvo iki pat įmonės privatizavimo1992 m. 1974 metais išėjus iš darbo SKB automatų laboratorijos vedėjui Leonardui Baltrukoniui, į jo vietą paskiriamas J. Augustaitis, kaip jaunas, kūrybingas ir puikiai žinantis SKB kuriamų įrenginių konstrukcinius ir technologinius ypatumus specialistas. Laboratorija buvo ta ypatinga vieta, kurią turėjo „pereiti“ visi SKB konstruojami fasavimo-pakavimo automatai. Joje dirbamas kūrybinis, mokslinis-tiriamasis darbas, eksperimentuojama, laboratorijos specialistai diegė į gamybą bandomuosius pavyzdžius, tyrė jų eksploatacines-technines charakteristikas. Tad vadovaudamas šiems darbams ir detaliai žinodamas įrenginių konstrukciją, J. Augustaitis, turėjo visas galimybes pateikti daug techninių pasiūlymų, kurie būdavo įgyvendinti kuriamuose automatuose.
Minint Jono konkrečius darbus, reiktų pradėti nuo pirmojo atlikto dar 1962 metais. Tai įrenginys, kuris vadinosi AUK ir skirtas taros iš polietileno plėvelės formavimui, į kurią buvo fasuojami bei pakuojami kotletai. Reikiama techninė AUK dokumentacija paruošiama, bandomasis pavyzdys pagaminamas ir išbandomas, pradedama serijinė gamyba. Apie tai net buvo parašyta tuometinėje sąjunginėje spaudoje – viename iš įtakingiausių bei didžiausiu tiražu leidžiamame laikraštyje „Izvestija“, tačiau po kurio laiko šio įrenginio gamyba nutraukta. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – fasavimui tinkamų polimerinių medžiagų TSRS trūkumas ir kaip pasekmė, nekokybiškos pakuotės. Polietileno plėvelė, Tarybų Sąjungoje, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo didelė naujovė…
Taip pat vienas įdomesnių J. Augustaičio darbų,1969 sukonstruotas pusautomatis M6 – FUG, skirtas mėsos pusfabrikačius (šnicelius, langetus, befstrogenus, šašlykus ir pan.), porcijomis fasuoti bei pakuoti į formuojamus figūrinius polietileno plėvelės paketus, uždengiant juos termiškai užspaudžiama polietilencelofano plėvele. Šis autorinis konstruktoriaus darbas pripažintas išradimu. Bandomasis M6-FUG pavyzdys sėkmingai išbandytas Klaipėdos mėsos kombinato kulinarijos ceche ir rekomenduotas serijinei gamybai.
1972 metais, modernizuojant šį pusautomatį Jonui talkino kolegė Skaidrė Urbanavičienė, jau turėjusi konstruktoriaus praktinio darbo įgūdžių, taip pat pateikusi gerų pasiūlymų ir naujų idėjų. Prie šių, jau patyrusių, konstruktorių stažavosi jaunas specialistas Eugenijus Zygmanta, kuriam darbas tokioje draugijoje buvo puiki praktinio kūrybinio darbo mokykla. Kaip tokio darbo rezultatas sukurtas pusautomatis M6-FU2-G.
Prabėgus keliems metams bei įvertinus užsakovų ir vartotojų pastabas bei pageidavimus, pusautomatis modernizuojamas toliau. Sukuriami dar du variantai – M6-FU3-G ir M6-FU4-G. Kuriant šiuos gaminius projekto vyr. konstruktore jau dirbo S. Urbanavičienė.
TSRS mėsos kombinatuose vis intensyviau automatizuojant gamybos procesą ir didėjant SKB konstruojamų įrengimų poreikiui prie šių pusautomačių J. Augustaitis,1976 metais, sukuria grupinio kotletų pakavimo įrenginį M6-FUK ir sudėjimo į dėžes įrenginį M6-FUL. Kuriant abu įrenginius taip pat dalyvavo projekto vyr. konstruktorė S. Urbanavičienė, jaunas specialistas A. Adomavičius bei konstruktorės Irena Davainienė ir Birutė Jašinienė.
Už pusautomačio M6-FUG sukūrimą 1976 metais J. Augustaitis apdovanotas TSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje sidabro medaliu. J.Augustaičiui, kaip daugelio išradimų autoriui 1974 metais suteiktas sąjunginės ministerijos (Minlegpiščemašo) geriausio išradėjo vardas.1978 metais jam taip pat suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio išradėjo garbės vardas.
Beje, J. Augustaitis buvo ne tik gabus inžinierius. Jis dar rašė eilėraščius, prozos kūrinėlius, iš medžio ir metalo gamino suvenyrus. Abi Marijampolės bibliotekos Joną laikė savu žmogumi, jis dalyvaudavo daugelyje ten organizuojamų renginių, jose surengtas ne vienas Jono kūrybos pristatymas. Penkiose išleistose Jono Augustaičio kūrybos knygelėse „Nekasdieniški nutikimai“ autorius bando jautriu kūrėjo žvilgsniu analizuoti jį supančių žmonių vidinį pasaulį, psichologiją. Bendradarbiai, kuriems vasarą yra tekę su Jonu atostogauti SKB poilsiavietėje prie Vištyčio ežero, džiaugdavosi visą laiką tvyrojusia ypatinga, jo sukurta nuotaika.
Laiko tėkmės nesustabdysi ir labai liūdna, kad pradedant „Sūduvos gide“ spausdinti šį rašinių apie SKB ciklą, 2020 metų spalio pradžioje Jono Augustaičio netekome.
Liusė Sakalauskaitė – SKB Patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio
Parengė Vytautas Karsokas