Seime prasidėjus diskusijoms dėl sanatorinio gydymo kompensavimo senjorams, kilo klausimų, ar penkių dienų trukmės gydymas duotų apčiuopiamų rezultatų. Medikai ragina atkreipti dėmesį į sėkmingus kitų šalių pavyzdžius bei įrodymus, kad šios investicijos atsiperka.
„Prognozuojama, kad dabartiniai keturiasdešimtmečiai dirbs net ir sulaukę 70 metų. Vis dėlto dabartinė sveikatos apsaugos sistema nepajėgi užtikrinti pakankamos sveikatos, leidžiančios išlikti darbingiems iki tokio amžiaus“, – įsitikinusi Klaipėdos universiteto ligoninės Reabilitacijos klinikos vadovė, Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, prof. dr. Lina Varžaitytė.
Sumažintų insultų skaičių?
Anot docento, daktaro Kęstučio Skaumino, daugelio šalių sveikatos sistemos jau dabar nepajėgia susidoroti su augančiu pacientų srautu bei pasiūlyti jiems pakankamą apimtį kokybiškų paslaugų. Todėl tokios valstybės kaip Vokietija, Lenkija ir Slovakija sprendžia šią problemą kryptingai investuodamos į ligų prevenciją, sanatorinį gydymą ir visuomenės sveikatinimą.
„Vokietijoje sanatorinis gydymas kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, nepriklausomai nuo paciento amžiaus. Skirtingai nei Lietuvoje, kur siūloma kompensuoti vos penkias dienas tik vyresniems nei 70 metų asmenims, ten svarbiausia – gydytojo siuntimas ir paskirtos indikacijos sanatoriniam gydymui: ligų prevencija arba antirecidyvinis gydymas. Tokia sistema leidžia sumažinti sveikatos priežiūros apkrovą ir pasiekti realią ekonominę naudą“, – teigia „Eglės sanatorijos“ medicinos vadovas, neurochirurgas K. Skauminas.
Lietuvoje beveik pusę visų mirčių lemia kraujotakos sistemos ligos, ypač išeminė širdies liga ir insultas. Docentas pabrėžia, kad net ir penkios sanatorinio gydymo dienos duotų teigiamų rezultatų.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vos per penkias sanatorinio gydymo dienas galima reikšmingai sumažinti lėtinio streso lygį, kurio pasekmės tiesiogiai susijusios su kardiovaskulinėmis ligomis. Tai reiškia, kad net trumpas sveikatinimo laikas gali padėti mažinti pagrindines mirties priežastis“, – įsitikinęs K. Skauminas.
Dažniausia ligų priežastis – stresas
Prieš dvejus metus Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai atliko tyrimą, siekdami įvertinti streso paplitimą Lietuvoje ir gamtiniais ištekliais pagrįstų sanatorinių procedūrų poveikį streso lygiui ir psichinei sveikatai. Tyrimo duomenys parodė, kad net 90 proc. gyventojų jaučia vidutinį ar intensyvų stresą.
Naudojant pažangią technologiją – streso hormono kortizolio seilėse matavimą, nustatyta, kad mineralinis vanduo ir gydomasis purvas, naudojami Lietuvos kurortuose, jį sumažina iki 24 proc. Streso intensyvumas po procedūrų sumažėjo perpus, trečdaliu sumažėjo nerimo pojūtis, dar stipriau – depresijos simptomai.
„Mūsų pačių nuostabai, tyrimo metu streso simptomus natūraliomis priemonėmis mums pavyko reikšmingai sumažinti vos per tris dienas. O žinant, kad lėtinis stresas yra susijęs su šešiomis pagrindinėmis mirties priežastimis, įskaitant širdies ligas, vėžį, kvėpavimo takų patologiją, nelaimingus atsitikimus, kepenų cirozę ir savižudybes, tai labai vertinga“, – sako tyrimui vadovavusi Klaipėdos universiteto Slaugos katedros profesorė ir šeimos gydytoja Lolita Rapolienė.
Anot jos, tyrimo metu buvo įrodyta, kad vienos savaitės procedūrų kurso poveikis išlieka apie 3 mėnesius, o dviejų savaičių – net iki pusės metų.
„Natūraliomis gamtinėmis priemonėmis jau per 3 dienas mums pavyko sumažinti sistolinį spaudimą 7 mmHg, diastolinį – 4 mmHg, o pulsą – penkiais kartais per minutę. Tokie rezultatai – daugiau nei džiuginantys, nes po 2 savaičių stebėtas vaistų nuo kraujo spaudimo ir pulso vartojimo sumažėjimas. Sumažėjus sistoliniam kraujospūdžiui, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 10 proc., tad šios terapijos indėlis į sveikatos rizikos mažinimą yra tikrai svarbus“, – pažymi mokslininkė.
Kas įvyksta per 5 dienas?
Anot K. Skaumino, sanatorinio kurortinio gydymo tyrimai rodo, kad reikšmingas klinikinis pagerėjimas dažniausiai pasiekiamas per 10–14 dienų, tačiau jau pirmosiomis dienomis organizme vyksta svarbūs pokyčiai.
Pirmąją dieną žmogus pradeda atsipalaiduoti, mažėja nerimo lygis, prisitaikoma prie naujos aplinkos. Antrą dieną pasireiškia pirmieji procedūrų efektai – gerėja kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, stabilizuojasi streso lygis. Trečią dieną aktyviau reaguoja nervų sistema, prasideda atkuriamieji procesai, stiprėja reguliavimo ir apsaugos mechanizmai. Ketvirtą dieną formuojasi nauji neuroniniai ryšiai, ryškėja įvairių organų sistemų atsistatymas, žmogus ima jausti vidinį balansą.
„Po penkių dienų sanatorinio kurortinio gydymo dažnas jaučia aiškų emocinį ir fizinį pagerėjimą – organizmas tampa atsparesnis stresui ir nuovargiui. Visgi, ilgalaikiam poveikiui užtikrinti rekomenduojamas ilgesnis gydymo kursas. Kaimyninėse valstybėse, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, kompensuojama 14–21 diena“, – pastebi medicinos vadovas K. Skauminas.
Svarbu senjorų savarankiškumui
Klaipėdos universiteto ligoninės Reabilitacijos klinikos vadovė prof. dr. Lina Varžaitytė pabrėžia, kad sanatorinis gydymas vyresnio amžiaus žmonėms yra svarbus ne tik dėl fizinės, bet ir emocinės sveikatos – jis mažina izoliaciją, stiprina savijautą ir palaiko gyvenimo kokybę.
„Statistika rodo, kad dauguma vyresnių nei 65 metų žmonių serga bent dviem lėtinėmis ligomis, dėl kurių dažniau patenka į ligonines. Po hospitalizacijos jų savarankiškumas dažnai suprastėja, todėl net ir trumpa, tikslinga reabilitacija padeda greičiau atgauti judrumą ir kasdienius įgūdžius“, – teigia ji.
Profesorė taip pat ragina svarstyti kompensuoti išankstinę reabilitaciją (prereabilitaciją), ypač senjorams planuojant chirurgines intervencijas.
„Pavyzdžiui, prieš sąnario keitimo operaciją būtina stiprinti raumenis, kad būtų išvengta komplikacijų po operacijos. Tinkamai pasiruošus, galima išvengti didesnio funkcinės būklės pablogėjimo ir greičiau atkurti savarankiškumą“, – teigia L. Varžaitytė.
Išmoksta naujų įgūdžių
Daugiau kaip 30 metų darbo patirties turinti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Judita Daratienė pastebi, kad daugelis senjorų visus metus taupo, kad galėtų bent kelioms dienoms atvykti į reabilitacijos centrą. Anot jos, jei žmonės nematytų realios naudos, tikrai neaukotų tam savo kuklių pensijų dešimt metų iš eilės.
„Penkios dienos išties gali padaryti stebuklus. Kaip sako patys senjorai, jie gauna stiprų emocinį ir fizinį užsikrovimą visiems metams. Mes išties per mažai kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių vienišumą ir atskirtį. Socialinis gyvenimas ir suteiktos galimybės turi didelės reikšmės mūsų savijautai“, – pastebi Respublikinės Klaipėdos ligoninės poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ reabilitacijos skyriaus vedėja, FRM gydytoja J. Daratienė.
Ji pabrėžia, kad šis laikotarpis nėra vien trumpas pabuvimas gamtoje – tai intensyvus procesas, kuriame žmogui suteikiama visapusiška pagalba: gydytojų konsultacijos, procedūros, kineziterapija, psichoterapinė pagalba, o svarbiausia – mokoma naujų įgūdžių. Pacientai išmoksta tinkamai mankštintis, keisti mitybą, suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir tai, kaip patys gali prisidėti prie geresnės savo sveikatos.
„Šeimos gydytojai dažnai sprendžia tik skubiausias problemas, o čia mes turime laiko paaiškinti žmogui, ką jis gali daryti pats. Ir tai – viena svarbiausių reabilitacijos dalių“, – akcentuoja J. Daratienė.
Statistika rodo, kad prevencinės priemonės leidžia išvengti net iki 40 proc. mirčių, o gydymas – tik apie 32 proc. Medikai vienbalsiai tvirtina, kad jei nebus skiriama pakankamai lėšų ligų prevencijai ir visuomenės sveikatinimui, po 10–20 metų sveikatos sistema vargiai atlaikys dar labiau išaugusį pacientų skaičių.
