Ne tik motociklų sporto entuziastai, bet ir visi marijampoliečiai tikriausiai yra girdėję kraštiečio Pauliaus Labanausko vardą. 27-erių motoakrobatas ne kartą pasižymėjo įvairiose Lietuvos ir pasaulio pirmenybėse – dar 2011-aisias tapo Baltijos šalių motorolerių akrobatikos čempionu, po to, persėdęs ant motociklo, du kartus tapo Lietuvos motoakrobatikos čempionu, nuskynė pergalę Rusijos čempionate, Europos pirmenybėse užėmę prizinę vietą. Tiesa, reikšmingiausia Pauliaus pergalė – 2017-aisiais iškovota pasaulio čempiono titulas – „World Stunt Grand Prix“ taurė.
Pastaruoju metu tarp Marijampolės ir Vilniaus gyvenantis sportininkas stengiasi suderinti teisininko darbą, ilgas valandas trunkančias ir daug jėgų kainuojančias treniruotes, asmeninį laiką ir pasakoja, kad dar turi nemažai idėjų ir tikslų savo karjerai ateityje. Vienas iš maždaug 20-ies motoakrobatų šalyje ne tik savo karjerą pradėjo Sūduvos sostinėje, toliau čia aktyviai treniruojasi, bet ir vadina save Marijampolės patriotu.
Papasakok apie savo pradžią šiame sporte? Kaip susiklostė, kad ne tik sėdai ant motociklo, bet ir ėmei aktyviai sportuoti?
Motoakrobatikos sportu užsiimu nuo 2011 metų, o tai daryti mane paskatino tėtis. Jis nupirko man motorolerį, bet gatvėmis man nelabai patiko važinėtis su draugais, norėjau būti kažkuo išskirtinis, daryti kažką kitaip nei visi. Tada ir pradėjau mokytis atlikti pirmus savo triukus.
Tai pamatęs tėtis pasakė, kad jeigu pravažiuosiu ant galinio rato per visą gatvę tėvai nupirks naują motorolerį. Taip ir gavosi, kad tėvai tuomet man nupirko naują motorolerį, su kuriuo pasivažinėjus pusę metų supratau, kad tai nėra man mėgstamiausia veikla, kuria galėčiau užsiimti. Todėl susitaupęs pinigų nusipirkau kitą motorolerį su kuriuo ėmiausi motoakrobatikos sporto.
Tais pačiais metais dalyvavau pirmose varžybose ir patekau į finalą, tai mane paskatino toliau tobulėt, o kitais metais Baltijos šalių motorolerių akrobatikos čempionate užėmiau pirmą vietą. Po to supratau, kad noriu ir toliau važinėti motociklu todėl su tėvų pagalba nusipirkau pirmą motociklą.
Motoakrobatika atrodo gana pavojingas sportas. Kaip minėjai, tėtis tave paskatino tuo užsiimti, o kaip mama, ar ji neprieštaravo?
Faktas, pirmą kartą, kai mamai parodžiau kuo aš užsiimu ji galvojo, kad tai yra video montažas. Bet vėliau, kai suprato, kad tai yra viena svarbiausių iš mano gyvenimo dalių, ėmė mane skatinti toliau sportuoti, remti ne tik finansiškai, bet ir emociškai, morališkai.
Taip jau gavosi, kad dabar abu tėvai yra mano palaikymo komandos nariai. Mama dažniau važiuoja į pasirodymus, o tėtis važiuoja visur – tiek į pasirodymus, tiek į visas treniruotes, varžybas. Tėtis – komandos dalis, be kurios nebūtų mano pasiekimų, be jo tikriausiai visai nebūčiau šiame sporte. Jis viską padarė tam, kad aš ir toliau važiuočiau motociklu ir siekčiau aukštesnių sportinių pasiekimų.
Kai vykai į pasaulio čempionatą Lenkijoje ar tikėjaisi, kad gali iškovoti čempiono taurę?
Tikrai ne. Kai važiavau 2017 metais į pasaulio čempionatą man buvo pakankamai daug prieš varžybas didesnių ir mažesnių nelaimių atsitikę, problemų su motociklu – buvo lūžęs vairas, daug kitų techninių gedimų. Galiausiai aplinkybės ekspromtu susiklostė palankiai, bet jeigu ne mano rėmėjai kažin kaip būčiau išvis važiavęs į varžybas. Sulaukiau labai daug pagalbos su motociklo detalėmis, finansiškai.
Na, o paties pasaulio čempionato metu turėjau didelę avariją ir labai stiprų smūgį prieš pat varžybas treniruočių metu. Jau pasirodymo metu važiavau kentėdamas didelį skausmą, nors ir su nuskausminamaisiais. Taigi viskas pavyko labai netikėtai ir man pačiam buvo labai netikėtas pasaulio čempiono titulas.
Tikriausiai per 10-metį trukusią karjerą esi patyręs nemažai traumų?
Stiprių traumų buvo kelios. Viena iš didžiausių – buvo pado plyšimas. Visgi, tokių kaip sumušimų ar sutrenkimų buvo pakankamai daug ir jų tikrai neskaičiuoju. Dauguma klausia, kiek kartų griuvai, kol išmokai važiuoti taip arba daryti akrobatinius triukus. Visada atsakau, kad neįmanoma pasakyti, nes tai nesuskaičiuojama. Net per vieną treniruotę negali suskaičiuoti, kiek kartų griūni.
Dėl to šis sportas ir yra toks žavus, nes visada turi tikslą tobulėti, tai nėra dalykas, kurį išmokai ir visada taip pat gerai darysi. Čia kaip dailusis čiuožimas – visada turi kažką naujo sugalvoti, kad nustebintum publiką, savo varžovus ir teisėjus.
Greičiausiai publiką, varžovus ir teisėjus geriausia yra nustebinti naujais triukais? Kaip jie atsiranda?
Visų pirma, visus kitų vairuotojų triukus, kuriuos matai aikštelėje ar video medžiagoje bandai atkopijuoti. Bet jeigu esi kūrybiškas tu visada sugalvosi kažką naujo ir būsi universalesnis nei visi kiti, turėsi unikalių triukų, kuriuos atliksi geriausiai. Yra daug žmonių, kurie gali važiuoti gerai, bet sugalvodamas kažką naujo ir tai parodydamas pasauliui gausi pripažinimą tiek ir iš žiūrovų, tiek iš kitų sportininkų.
Ar turi kažkokių savo triukų, kurie yra tarsi tavo vizitinė kortelė?
Turiu porą triukų, kuriuos pasaulyje be manęs atlieka gal tik dar pora žmonių, bet kai kuriuos triukus atlieku ypatingai švariai ir tiksliai, nedarydamas klaidų, kad ir naktį prikeltas galėčiau atsisėsti ant motociklo ir juos padaryti tikrai visu 100 proc. Pavyzdžiui, 360 laipsnių apsisukimas, važiavimas ant priekinio rato, važiavimas ratu ant galinio rato ir tada dideliu greičiu išvažiavimas į tiesiąją. Tai yra tokie triukai, kurie yra pakankamai pavojingi ir reikalaujantys ir didelio greičio ir tinkamos tavo psichologinės būsenos, bet aš juos jaučiuosi tikrai atidirbęs.
Kaip dažnai tenka treniruotis, kad pasiektum tokių puikių rezultatų?
Paskutinius metu treniruojuosi mažiau, nes atėjo tas laikas, kai siekiu karjeros ne tik sporte, bet ir kitų savo gyvenimo 
tikslų. Esu pabaigęs teisės studijas, todėl dabar dirbu ir teisininku, ir tam skiriu nemažai laiko ir dėmesio.
Dėl to pastaruoju metu šiek tiek mažiau treniruojuosi, bet nuvažiuoti į aikštelę stengiuosi bent į savaitę 3 kartus.
Iki šiol, 6-7 metus treniruodavausi 5-6 kartus per savaitę. Viena treniruotė užtrunka kartais ir visą dieną, bet nemažiau kaip 4 valandas.
Kai dirbu laiko sportui lieka vis mažiau, bet kai nori visada gali sudėlioti taip, kad viskam rastum laiko – tiek draugams, tiek šeimai, tiek darbui, tieks sportui.
Dažnai įvairių sričių sportininkai anksčiau ar vėliau ima treniruoti kitus. Ar esi pagalvojęs apie motoakrobatikos trenerio karjerą?
Aišku, yra noras treniruoti ir tai yra vienas mano tikslų – mokyti ir perduoti savo patirtį, kurią esu sukaupęs. Tačiau labai gaila, bet jaunimo, kiek aš esu mokinęs, dauguma nenorėjo įdėti pastangų arba tiesiog nesuprato, kad šitas sportas reikalauja labai daug laiko, energijos, psichologinio pasiruošimo.
Tikrai daug jaunimo vieną kartą nukritę daugiau ant motociklo nebesėda, jiems atsiranda baimė. Kaip ir sakiau, šis sportas reikalauja ne tik daug laiko, ištvermės, bet ir psichologinės stiprybės. Turi kristi, atsikelti ir toliau važiuoti.
Jeigu tik atsiranda norinčių žmonių aš visada mielai jiems padedu, patariu, pasidalinu savo patirtimi, stengiuosi padėti 
tapti ne tik geresniais motoakrobatais, bet ir geresniais vairuotojais, nes motoakrobatika ir saugus vairavimas yra labai susiję. Turėdamas motoakrobatikos bazines žinias tu jau gali greičiau sustabdyti motociklą, išvengti kliūčių ir būti saugesnis gatvėje.
Pastaruoju metu gyveni Vilniuje, o ar daug laiko dabar praleidi Marijampolėje? Ką apskritai tau reiškia gimtasis miestas?
Į Marijampolę grįžtu pakankamai dažnai, nes net ir kai studijavau Vilniuje, treniravausi vis tiek Marijampolėje. Na, o dabar dirbu tiek Vilniuje, tiek Marijampolėje. Kartais būna sunku, bet pripratau nuolat judėti tarp dviejų miestų ir priimu tai kaip būtiną gyvenimo dalį.
Na, o Marijampolė man reiškia daug, nes aš esu labai didelis, Lietuvos ir savo miesto patriotas. Labai vertinu Marijampolę kaip miestą, kuris man davė ne tik draugus, mokyklą, išsilavinimą, bet ir daug gyvenimo patirčių ir suvokimo. Visuomet kažkur išvykęs reprezentuoju, kad esu iš Lietuvos ir būtent iš Marijampolės. Visada pabrėžiu, kad pradėjau sportuoti ir iki šiol treniruojuosi būtent čia.
Noriu padėkoti visiems savo rėmėjams, tai: UAB Relas, Bikeshop.lt, Pando Moto, Vrooam Oil, UAB Avansas, UAB Kagesta, UAB Hidrasas. Taip pat treniruočių aikštelės savininkams už galimybę treniruotis geriausioje aikštelėje Baltijos šalyse.
Motoakrobatikos sportas marijampoliečiui Pauliui Labanauskui suteikia ne tik geriausias emocijas ir leidžia stebinti savo gerbėjus ir visus žiūrovus, bet ir atveria duris pamatyti daugybę šalių, atrasti skirtingas kultūras. Sportininkas per savo karjerą jau spėjo apkeliauti visą Europą, pasirodyti geriausiose pasaulyje trasose Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose.
Tiesa, Paulius pokalbio pabaigoje atskleidė, kad jis nori ne tik ir toliau dalyvautai pasirodymuose ir varžybose, bet ir svajoja gimtajame mieste surengti savo vardo varžybas. O iki tol jis siekia ir toliau stebinti žiūrovus naujais triukais ir įspūdingais pasirodymais.
Ugnė Stanaitė
