Nauja omikron atmaina kelia nerimą: į ką atkreipti dėmesį

Nors vasarą norisi džiaugtis geru oru, mėgautis atostogomis ir įvairiomis pramogomis, augantis COVID-19 atvejų skaičius vis labiau neramina visuomenę. Pasaulyje ir Lietuvoje plintanti nauja omikron BA.5 atmaina gąsdina dėl tikimybės vos ja persirgus vėl užsikrėsti pakartotinai. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė įvardija, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip apsisaugoti.

„Sekant epidemiologinę situacija Europoje, kur susirgimų skaičius palaipsniui didėja nuo gegužės mėnesio antrosios pusės, manoma, kad Lietuvoje nuo birželio mėnesio antrosios pusės prasidėjo dar viena koronaviruso ligos banga. Net sumažėjus dėl infekcijos PGR metodu besitiriančių asmenų skaičiui, susirgimų kreivė nuolat auga. Iš patirties galėčiau teigti, kad vienos bangos trukmė yra apie keturi mėnesiai, tad tikėtina, jog ligos atvejų tik daugės“, – įvardija gydytoja E. Marciuškienė.

Kuo išsiskiria simptomai?

Medikė teigia, kad bene pagrindinis naujojo omikron atmainos simptomas – sloga, todėl labai lengva infekciją sumaišyti su paprastu peršalimu. Sergantieji šiuo koronaviruso tipu taip pat skundžiasi ir skaudančia gerkle, galvos skausmais, įnirtingu kosuliu bei nuovargiu.

„Dar vienas, būtent šį subvariantą atpažinti padedantis simptomas – naktinis prakaitavimas, tačiau jis taip pat gali signalizuoti ir kitas ligas. Naktimis prakaituoja ir įvairiomis vėžio formomis ar tuberkulioze sergantys pacientai“, – paaiškina ji.

Nepamirškite saugotis

Anot E. Marciuškienės, žmonės dėl ilgai trunkančios pandemijos pamažu įprato saugotis infekcijų dėvėdami medicinines kaukes, vienkartines pirštines, jie dezinfekuoja ir dažniau plauna rankas, laikosi atstumų, todėl yra galimybė, kad sergančiųjų naująja atmaina bus mažiau.

„Kai kuriose šalyse, uždarose patalpose, tarkime, biuruose, iki šiol yra įprasta dėvėti medicinines kaukes ir naudoti dezinfekcines priemones, vengti gyvų susitikimų. Tai užkerta kelią ne tik koronaviruso infekcijos plitimui, bet ir kitiems, oro lašeliniu būdu plintantiems mikroorganizmams.

Manau, kad ir sunkių hospitalinių susirgimo atvejų taip pat turėtų būti mažiau, tiek dėl pačios naujosios atmainos pobūdžio, tiek dėl imunizacijos populiacijoje. Skiepyti ar neseniai persirgę žmonės serga lengviau – imuniteto „atmintis“ greičiau atpažįsta virusą ir jį naikina“, – paaiškina laboratorinės medicinos gydytoja.

E. Marciuškienė pažymi, kad nors Lietuvoje skiepijamos vakcinos neapsaugo nuo šiuo metu plintančio viruso subvarianto, tačiau ligos eigą iš tiesų palengvina. Anot jos, didelės rizikos grupei priskiriamiems asmenims skiepytis itin tikslinga, mat taip bus sukuriama mažesnių ligos komplikacijų galimybė, o ir pati liga nebus tokia pavojinga.

„Nuo rugpjūčio antrąja sustiprinančiąja vakcinos doze gali skiepytis žmonės, esantys didžiausioje rizikos grupėje. Visgi, pasaulyje sukurta dvivalentė vakcina yra veiksmingesnė šiuo metu plintančiam viruso tipui, tad viliuosi, kad greitai sulauksime jos ir Lietuvoje“, – priduria gydytoja.

Pranešimas spaudai