Per pastaruosius dešimtmečius komunikacija tarp įmonių ir sunkvežimių vairuotojų pasikeitė iš esmės – nuo skambučių iš telefono būdelių iki GPS sekimo prietaisų ir telematinių sistemų. Informacijos perdavimo srautai padidėjo kartais ir leidžia ne tik realiuoju laiku matyti duomenis, bet ir optimizuoti įmonių veiklą.
Komunikacija transporto sektoriuje visada buvo labai svarbi dedamoji sėkmės ir pelningumo formulėje. Progresas šioje srityje supaprastino sektoriaus veiklą, pagerino grįžtamąjį ryšį su klientais, leido tiksliau įvertinti sunkvežimių išlaidas ir jų panaudojimo efektyvumą. Investuoti į komunikacijos naujoves tapo įprasta praktika – ji leidžia būti priekyje ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.
Telefono būdelė, „Nokia“, GPS, dirbtinis intelektas
Praėjusio amžiaus antroje pusėje skambutis iš telefono būdelės į įmonės būstinę buvo greičiausia komunikacijos priemonė. Tiesa, dažnu atveju nepigi, o kaina priklausė nuo šalies, iš kurios buvo skambinama. Į Europą vykstantys sunkvežimių vairuotojai buvo aprūpinti įvairių šalių monetomis.
Dalis sunkvežimių poilsio aikštelių ir degalinių buvo žinomos dėl to, kad buvo įsirengusios taksofonus. Ryšys iš esmės buvo vienpusis, nes jį inicijuoti galėjo tik vairuotojas.
Vėliau atsirado pirmieji mobilieji telefonai. Dalis vežėjų juos įrengė sunkvežimiuose. Tuomet asmeniniai nešiojamieji telefonai nebuvo prieinami masėms. Tai buvo nepigus malonumas, bet jis leido palaikyti abipusį ryšį vairuotojams esant kelyje ir iš esmės pirmą kartą sekti tarp valstybių kursuojančias transporto priemones.
Vairuotojus realiuoju laiku buvo galima informuoti apie jų buvimo vietą, problemas kelyje, o vadybininkus – apie besikeičiančius maršrutus. Žinoma, jei vairuotojas būdavo ryšio zonoje.
Praėjusio amžiaus pabaigoje atsiradus GSM (angl. Global Standart for Mobile Communications – globalus mobiliųjų komunikacijų standartas) tinklams, mobilieji telefonai ėmė itin patikimai veikti tarpvalstybiniuose tinkluose, nereikėjo rankiniu būdu perjunginėti tinklų. Panašiu metu išpopuliarėjo ir nešiojamieji mobilieji telefonai: jie gerokai atpigo ir tapo įperkami visiems. Tuo metu tai atrodė kaip milžiniškas žingsnis į priekį, tačiau tai dar nebuvo progreso pabaiga.
Pikas (pagal šių dienų technologijas) pasiektas, kuomet buvo išvystytas GPS (angl. Global Positioning System – globali padėties nustatymo sistema) sekimas ir mobilusis internetas. Įmonės bet kuriuo metu gali stebėti, kur yra jų transporto priemonės, dalintis šia informacija su klientais.
Vežėjai aprūpinami efektyviais informacijos įrankiais. Pavyzdžiui, besinaudojantys pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ paslaugomis vairuotojai ar vadybininkai gali surasti artimiausias degalines ir matyti kainas realiu laiku.
Taip pat pateikiamas saugių stovėjimo aikštelių, krovinių skyriaus valymo ar kitos aktualios paslaugos pagal sunkvežimio lokaciją. Už visas šias paslaugas yra galimybė inicijuoti atsiskaitymą elektroninėmis priemonėmis nė neišlipant iš kabinos.
Šiomis dienomis jau kalbama apie robotų ir dirbtinio intelekto naudojimą. Jo pagrindu sukurta programa gali realiu laiku sekti sunkvežimio veiklos parametrus, leidžiančius akimirksniu įvairiais pjūviais analizuoti transporto priemonių veiklos rodiklius.
Atsižvelgiant į oro sąlygas, prognozuojamą eismą ar kitas detales, programa pakartotinai optimizuoja kelionę jau gabenant krovinį. Žinodama sunkvežimio buvimo vietą ir maršrutą, ji automatiškai perka kelių vinjetes interneto puslapyje be žmogaus įsikišimo.
Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio drauge su vežėjais visą šį kelią nuėjusios „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko išskiria ir kitus savaime suprantamus sprendimus, kurie pakeitė transporto sektoriaus veidą.
„Viskas integruojama, perkeliama į mobiliuosius įrenginius. Paruošti maršrutai, dokumentai siunčiami vairuotojams. Jų gretose yra turinčių kalbos barjerą, o aiškios instrukcijos mobiliajame įrenginyje viską išsprendžia. Gali net nekalbėti, tau viską rodo programėlės“, – tikina jis.
Didžiausias trukdis – duomenų sujungimas
Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduriama plėtojant komunikacijos įrankius, A. Michejenko pažymi, kad informacijos perdavimo technologijų pakanka, trūksta tinkamai įgyvendintų sprendimų.
„Labai daug gerų idėjų, bet ne viskas sukurta iki galo. Technologiškai šiandieną dar ne viską įmanoma padaryti, nes sprendimai komplikuoti dėl skirtingų sistemų integracijų ir duomenų apsikeitimo. Technologijų yra, įrankių yra, bet procesuose tiek daug skirtingų šalių. Reikia viską sujungti į vieną visumą, kiekviena pusė turi savo sistemų, protokolų, klientas – dar kitų įrankių. Duomenų apsauga taip pat ne paskutinėje vietoje. Kiek gali duoti prieigos, integruodamas savo sistemas?“ – retoriškai klausia transporto rinkos ekspertas.
Pasak pašnekovo, dabartinės komunikacijos galimybės sutaupo labai daug laiko. Kai bus integruota daugiau sistemų, A. Michejenko teigimu, bus galima tiksliau vertinti ir sutaupytas lėšas.
Kuria kryptimi vystosi skaitmeninės paslaugos?
Kalbėdamas apie technologijų potencialą, A. Michejenko pateikia ir pavyzdžių. Štai vilkikui atvykus į numatytą degalinę, atsiranda galimybė gauti signalą į degalų kortelių valdymo sistemą. Pastaroji atblokuoja kortelę ir leidžia inicijuoti atsiskaitymą, vėliau saugumo sumetimais ji vėl blokuojama. Ši technologija sparčiai vystoma. Tai veikia dar ne visur, bet link to stipriai judama.
Tikslas – eliminuoti žmogų iš rutininių operacijų, kur puikiai tvarkosi suprogramuoti algoritmai. Bandoma sukurti sistemas, kurios būtų kuo labiau nepriklausomos nuo žmogaus ir sprendimus priimtų savarankiškai. Ten, kur reikia improvizuoti, kurti, žmogaus poreikis išlieka.
„Mes taip pat automatizuosime „DKV Mobility“ degalų kortelių valdymą ir integruosime transporto biržų duomenis į savo sistemas. Maži vežėjai galės susitelkti ties savo tiesioginiu darbu, o kitus reikalus paliks sistemai. Ji pasakys, kur optimaliausi kroviniai, kada keisti padangas, tepalus ir pan. Dalis darbų bus nuolat prižiūrimi dirbtinio intelekto. Svarbu turėti pakankamai kokybiškų duomenų sprendimui priimti“, – aiškina pašnekovas.
Baigtinis procesas – automatizuoti procesai ir sunkvežimiai?
Akivaizdu, kad vienas iš būsimų žingsnių – autonominis vairavimas, kuris leistų išspręsti dalį sektoriaus problemų: vairuotojų trūkumo, transporto priemonių skaičiaus keliuose ir t. t. A. Michejenko sutinka, kad iš esmės tada bus galima kalbėti apie tam tikro etapo pabaigą, o sektorius stipriai pasikeis.
„Gauni pervežimo užsakymų planą, vežėjo sistema įvertina sunkvežimių buvimo vietas, maršrutus, kelionėms reikiamą laiką, degalines pakeliui, vairuotojo poilsį ir pertraukas, kiti vežėjai priduoda savo sunkvežimių duomenis, o dirbtinis intelektas pateikia galutinius optimalius maršrutus – minimalūs tušti kilometrai ir kaštai. Atvažiuoji į sandėlį, nuskaitomas numeris ar kita identifikacijos priemonė, privažiuoja platforma, paima puspriekabę, o robotai ją iškrauna, jeigu reikia, pakrauna ir grąžina. Bendravimo bus vis mažiau, nes paprasčiausiai didelė dalis sunkvežimių bus be vairuotojų“, – ateities scenarijų pristato jis.
