Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad daugiau nei prieš 10 metų, 2010 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011–2020 m. laikotarpį oficialiai paskelbė Pasauline saugaus eismo veiksmų dekada. Saugaus eismo veiksmų dekados vizija – mobilumas ir saugumas tiems, kurie naudojasi transporto priemonėmis pasaulio keliuose. Dekados tikslas – iki 2020 m. stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Pasaulinis saugaus eismo veiksmų dešimtmetis buvo Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų regioninių komisijų ir kitų suinteresuotų dalyvių bendradarbiavimo rezultatas siekiant, kad ši vizija taptų realybe.
Išskirtinos šios pagrindinės Saugaus eismo veiksmų dekados kryptys:
- Skirtingų sektorių bendradarbiavimas: didinti institucijų, dirbančių eismo saugos srityje, kompetenciją, siekti, kad viena koordinuojanti institucija būtų atsakinga už eismo saugą. Svarbu parengti nacionalinę strategiją, užsibrėžti ilgalaikius tikslus ir vykdyti stebėseną.
- Saugesnės transporto priemonės: sukurti arba pagerinti transporto priemonių saugos vertinimo mechanizmą, užtikrinti, kad transporto priemonėje būtų saugos diržai ir naujausios išbandytos technologijos: elektroninė stabilumo kontrolės sistema, ABS ir kt.
- Saugesnė kelių infrastruktūra: gerinti sąlygas visiems eismo dalyviams, ypač pėstiesiems, dviratininkams ir motociklininkams. Kurti saugesnį kelių dizainą, konstrukciją, saugesnius kelius.
- Sąmoningesni eismo dalyviai: organizuoti eismo saugos mokymą; mokyti piliečius saugiai elgtis keliuose, teisingai naudoti atšvaitus, prisisegti saugos diržus, dviratininkus – dėvėti šalmus, pasirinkti saugų greitį bei nevairuoti apsvaigus, didinti profesionalių vairuotojų sąmoningumą.
- Pagalba kelių eismo dalyviams po eismo įvykio: greitosios medicinos pagalbos tobulinimas, reabilitacijos gerinimas, vieno pagalbos telefono numerio įvedimas, draudimo sistemos sukūrimas, investicijų skatinimas.
Pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje ir Lietuvoje buvo daug investuojama į eismo saugą keliuose. Pagrindiniai Saugaus eismo veiksmų dekados pasiekimai yra tai, kad šiuo laikotarpiu kai kuriose pasaulio šalyse ir miestuose ženkliai sumažėjo mirčių ir sužalojimų dėl kelių eismo įvykių. Saugaus eismo veiksmų dekada 2011–2020 m. davė impulsą pasaulio šalyse ir miestuose įgyvendinti įrodymais pagrįstas kelių eismo saugos priemones, kurios padėjo išsaugoti gyvybes. Taikant saugaus kelių eismo sistemos sukūrimo strategiją, pagerėjo veiksmų koordinavimas, keliai, transporto priemonės bei eismo dalyviai tapo saugesni, pagerėjo skubios pagalbos teikimas.
Pirmą kartą kelių eismo sauga paminėta pasauliniuose Darnaus vystymosi tiksluose, 2015 m. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje. Dviejų Darnaus vystymosi tikslų uždaviniai tiesiogiai susiję su kelių eismo sauga: uždaviniu Nr. 3.6 numatytas siekis užkirsti kelią mirtims ir sužalojimams dėl kelių eismo įvykių, o uždaviniu Nr. 11.2 siekiama visiems suteikti prieigą prie saugių, prieinamų ir tvarių transporto sistemų. Valstybės narės pasinaudojo šiuo laimėjimu susitardamos dėl išsamaus 12 konkrečių ir specifinių veiklos tikslų rinkinio įgyvendinimo.
Pagrindiniai rėmėjai į savo finansavimo portfelį įtraukė ir saugą keliuose. Iki Saugaus eismo veiksmų dekados pagrindiniai pasaulinės kelių eismo saugos rėmėjai buvo FIA fondas, Visuotinė kelių saugumo partnerystė (angl. Global Road Safety Partnership) ir Pasaulio bankas, nuo 2009 m. prie jų prisijungė Bloombergo fondas (angl. Bloomberg Philanthropies), skyręs nemažą finansavimą. Tarp naujai įsitraukusių rėmėjų – AO fondas, Botnar fondas, Europos Komisija per „Horizontas 2020“ programą ir JT Kelių eismo saugos fondas.
Sustiprinta pilietinės visuomenės partnerystė. Saugaus eismo veiksmų dekada lėmė naujų partnerysčių atsiradimą, tokių kaip Pasaulinis kelių eismo saugos nevyriausybinių organizacijų aljansas (angl. The Global Alliance of NGOs for Road Safety) ir YOURS: jaunimas ir kelių eismo sauga (angl. Youth for Road Safety). Aljansas vienija 237 narius 92 šalyse ir remiasi bendra saugaus kelių eismo ir teisingumo kelių eismo aukoms vizija. YOURS – jaunimo čempionai, atstovaujantys maždaug 300 organizacijų iš daugiau nei 100 šalių – yra įkvepiantis pavyzdys bendraamžiams veikti savo bendruomenių labui.
Aukšto lygio politiniai ir kiti prevenciniai renginiai padidino visuomenės suvokimą apie pasaulinę kelių saugos krizę. Politiškai reikšmingiausia buvo 2015 m. Brazilijos vyriausybės surengta Antroji pasaulinė aukšto lygio kelių eismo saugos konferencija. Be to, milijonai žmonių buvo pasiekiami per JT Pasaulines kelių eismo saugos savaites: 2019 m. #SpeakUp for #RoadSafety; 2017 m. Save Lives: #SlowDown; 2015 m. #SaveKidsLives, 2013 m. „Make Walking Safe“ ir per Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo veiksmų dekados kontaktinio asmens funkciją Lietuvoje, pastarąjį dešimtmetį taip pat organizavo įvairias kelių eismo saugai propaguoti skirtas veiklas, Pasaulinės kelių eismo saugos savaitės paminėjimus, kurių metu inicijavo įvairias akcijas, konkursus, radijo viktorinas: 2019 m. „Saugok gyvybes #SpeakUp“ (#prabilk)“, 2017 m. „Saugok gyvybes: #SlowDown“, 2015 m. „Saugokime vaikų gyvybes“ #SaveKidsLives ir 2013 m. „Pėsčiųjų sauga“. Taip pat kasmet rengė informacinius straipsnius ragindamas paminėti Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną.
Per saugaus eismo veiksmų dekados laikotarpį labai pagerėjo duomenų kokybė apie saugą keliuose. Prie pasiekimų šioje srityje reikšmingai prisidėjo ir PSO Pasaulinės kelių eismo saugos ataskaitos išleidimas 2013 m., 2015 m. ir 2018 m., taip pat paskelbtos Europos kelių eismo saugos ataskaitos 2013 m., 2015 m. ir 2019 m.. Kaip nacionalinių duomenų koordinatorius Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras dalyvavo rengiant antrąją, trečiąją ir ketvirtąją PSO Pasaulinės ir Europos kelių eismo saugos ataskaitas.
Keliai tapo saugesni. Vykdydamos Tarptautinės kelių vertinimo programos (iRAP) viziją, pagal kurią pasaulyje turėtų nelikti labai pavojingų kelių, daugelio valstybių vyriausybės ir NVO dabar vykdo savo kelių vertinimo programas. Finansinė FIA fondo parama suteikė galimybes daugiau nei 100 šalių įvertinti daugiau kaip 1 000 000 km kelių. Buvo apmokyta daugiau nei 20 000 ekspertų, daugiau nei 70 milijardų JAV dolerių investicijų skirta sukurti saugesnius kelius.
Transporto priemonės taip pat tapo saugesnės. Naujų automobilių vertinimo programų vykdymas bei nepriklausomų vartotojų ekspertų atliekami automobilių susidūrimų bandymai ir toliau tebėra pagrindinis katalizatorius siekiant pagerinti saugą. Daugeliui automobilių modelių suteiktas penkių ir keturių žvaigždučių įvertinimas gerokai viršija norminius standartus. Tokios tarptautinės kompanijos kaip „BHP Billiton“, „BP“ ir „Shell“ taip pat taiko transporto priemonių parko saugos politiką, pagal kurią reikalaujama įsigyti penkių žvaigždučių saugos lygio transporto priemones.
Žmonės, arba eismo dalyviai, tapo saugesni. Tokios intervencijos, kaip greičio viršijimo mažinimas, alkoholio vartojimo ribojimas, motociklininkų šalmų dėvėjimas, saugos diržų ir vaikų apsaugos priemonių naudojimas, yra skatinamos įgyvendinant Bloombergo fondo iniciatyvą, skirtą pasaulinei kelių saugai, kuri prisideda prie atitinkamos teisinės bazės sukūrimo šalyse, užtikrina teisės aktų įgyvendinimą ir padeda kelti visuomenės sąmoningumą per žiniasklaidos kampanijas. Sukurtos ir išleistos priemonės, tokios kaip „Kelių eismo saugos teisinės bazės stiprinimas: praktikos ir išteklių vadovas šalims“ bei „Kelių eismo saugos žiniasklaidos kampanijų priemonių rinkinys“, suteikė techninę paramą daugeliui šalių.
Remiantis Europos Komisijos Generalinio direktorato „Mobilumas ir transportas“ duomenimis, visoje Europos Sąjungoje žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėjo nuo 31 500 (2010 m.) iki 25 100 (2018 m.), o tai sudaro 21 proc. mirčių sumažėjimo per minimą laikotarpį.
Tačiau mirtys ir sužalojimai keliuose išlieka viena opiausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje. Dėl eismo įvykių keliuose pasaulyje kasmet žūsta apie 1,35 milijono žmonių, daugiau nei 90 proc. mirtini eismo įvykiai įvyksta žemo ir vidutinio išsivystymo lygio šalyse ir šie įvykiai yra pagrindinė 5–29 metų amžiaus vaikų ir jaunų žmonių mirties priežastis. PSO Europos regione kasmet prarandama daugiau nei 800 tūkst. gyvybių dėl kelių eismo įvykių, o kasdien žūsta vidutiniškai 221 žmogus, tūkstančiai sužalojami ar tampa neįgaliais. Didžiausią žuvusiųjų eismo dalyvių dalį (per 40 proc.) sudaro pėstieji (25 proc.), dviratininkai (5 proc.) ir motociklininkai (11 proc.). Nors Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo žuvusiųjų skaičius keliuose (2010 m. žuvo 299 žmonės, o 2019 m. – 184) ir pagerėjo eismo saugumo sąlygos, tačiau vis dar daug beprasmiškai prarandama gyvybių ar patiriama įvairaus sunkumo sužalojimų dėl eismo įvykių keliuose. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 m. sausio–gruodžio mėn. buvo užfiksuoti 3289 eismo įvykiai, kurių metu sužeista 3908 žmonės, žuvo 138 vyrai, 46 moterys, 8 nepilnamečiai. Pagal žuvusiųjų eismo dalyvių kategorijas Lietuvoje didžiausią dalį sudaro automobilių vairuotojai (32 proc.), pėstieji (31 proc.) ir automobilių keleiviai (20 proc.).
Jei ir toliau išliks tokios pačios tendencijos, pasaulyje prognozuojama 500 milijonų mirčių ir sužalojimų dėl kelių eismo įvykių nuo 2020 iki 2030 m.
Dėl to tęsiami darbai ir iniciatyvos siekiant išsaugoti gyvybes keliuose. Šiais metais įvykusioje trečiojoje Pasaulinėje ministrų konferencijoje, skirtoje kelių eismo saugai, priimta Stokholmo deklaracija, kurioje numatyti tikslai iki 2030 m., siekiant mažiausiai 50 proc. sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose ir įgyvendinti nulinę viziją iki 2050 m.
Naujojoje Europos Sąjungos Kelių eismo saugos strategijoje 2021–2030 m. laikotarpiui taip pat numatytas naujas siektinas tikslas – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti mirčių ir sunkių sužalojimų skaičių dėl kelių eismo įvykių.
2020 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija – nulis“. Šios programos vizija – iki 2050 m. – nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose. Iki 2030 m. žūčių šalies keliuose turėtų sumažėti perpus, palyginti su 2019 m. Išskirti programos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės, efektyvesnė pagalba po eismo įvykių ir efektyvesnis eismo įvykių rizikų valdymas.
Aida Laukaitienė,
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė
