Laidoje “Dienos tema” žurnalistas atvirai paklausė ką tik iš Ukrainos grįžusio karo instruktoriaus Andrej Šildiajev ar bus Ukraina sąjungininkų pasodinta prie derybų stalo? Instruktorius ne tik, atsakė – bus, bet ir atvirai nusakė, tai kas akivaizdu mums visiems. Bet dalis visuomenės linkę užsimerkti prieš faktą, jog mes (vakariečiai) gyvename dvigubais standartais. Viena vertus mes visi palaikome Ukrainą, bet pasak instruktoriaus, tuo pat metu visi prekiauja su Rusija. Net per Lietuvą važinėja rusiškos mašinos: “Žmonės nori gyventi taikiai ir ramiai, uždirbinėti pinigus ir ramiai miegoti. Niekas negalvoja kas bus toliau. O toliau… – šiemet sutiksime 1939 metus.”
Ar 2024 metai bus panašūs į 1939-uosius yra diskutuotina prognozė. Tačiau 2023 metų gale turime pripažinti nemalonų faktą. Jei 2022 metai buvo Ukrainos ir V. Zelenskio metai. Tai 2023 metus galime skelbti fašistinės Rusijos ir Putino metais. Nedaug trūko, kad žurnalas Times, vietoj Taylor Swift, Putiną būtų pripažinęs metų žmogumi.
Iš tiesų Putinui yra kuo džiaugtis. Susidorota su Prigožino maištininkais. Sutvirtintos pozicijos Kremliuje. Sustabdytas Ukrainos kontrpuolimas, Valstybė pastatyta ant karo bėgių ir 2024 metais įvairiais skaičiavimais karo mašinai bus skirta nuo 17 iki 30 proc. visos šalies BVP. Apie vakariečių, tame tarpe ir mūsų veidmainiavimą sankcijų atžvilgiu, net nekalbu. Bet didžiausią išankstinę Kalėdinę dovaną Putinui pateikė J. Baidenas, pareiškęs, kad JAV Ukrainą rems “kiek galės”. Tuo pakeitęs iki tol buvusią nuostatą – “kiek reikės”.
Apskritai Baidenas ir jo vadovaujama JAV administracija, verta papildomo dėmesio. Juk būtent Baidenas, pareiškęs 2022 m. pradžioje, kad jei mažas karas, suprask, JAV nereaguos, davė žalią šviesą Putino avantiūrai. Jei jo protežė B. Obama nuolat piešdavo raudonas linijas ir jų nesilaikydavo, tai Baidenas iš anksto pasako, ko jis nedarys. Apskritai daug kas gąsdina būsimu Trumpo baubu. Bet kyla klausimas ar prie Trumpo situacija būtų blogesnė nei dabar. Respublikonai dėl savo politinių tikslų, laiko įkaitu Ukrainą ir Europos regiono saugumą. Bet demokratai, siekdami naudos sau, laiko įkaitu visas JAV, nežabodami nelegalių migrantų antplūdžio per Meksikos sieną. Dalis radikaliųjų demokratų sienas laiko net “rasizmo” išraiška. Matydama tokį pagrindinės pasaulio demokratijos kolonos aižėjimą, net trečio pasaulio valstybės kaip Venesuela dėdei Semui rodo vidurinį pirštą. Tai ką čia kalbėti apie Rusijos imperinių ambicijų pažabojimą.
Kol JAV visuomenė toliau poliarizuojasi ir krypsta į saviizoliaciją nuo pasaulio, atsiradusį vakuumą bando užpildyti Vokietija. Šį mėnesį ji pareiškė, kad paramą Ukrainai dvigubina iki 8 mlrd. Maža to, Lietuvos valdžios “statymas” ant Vokietijos brigados panašu pasiteisins. Bėda tik ta, kad, kaip rašo pati Vokietijos spauda, šalis amunicijos intensyviems karo veiksmams užtektų tik dviem dienoms. Galime tikrai pasidžiaugti, kad Lietuva niekada nebus viena. Bėda tik ta, kad Lietuvai pačiai gali tekti sugalvoti, kaip tą brigadą apginkluoti. Kaip spaudai pareiškė Vokietijos gynybos ministras, situacija tokia, kad į pratybas Lietuvoje brigados tankistai šiuo metu galėtų atvykti “tik ant šluotų”.
Tiesa, ne viskas taip blogai. Europos karo pramonės sraigtai lėtai įsisuka. Su vokiečių pramoninkais vedamos derybas, kad artilerijos sviediniai būtų gaminami pačioje Lietuvoje. Pranešama, jog mūsų krašto kariuomenė papildomai užsakė oro gynybos sistemų NASAMS už 200 mln. eurų. Jei ilgas karas yra kančia Ukrainai, tai mums ir Europai, kad ir kaip ciniškai beskambėtų – laikas yra mūsų sąjungininkas šioje situacijoje. Jei būsime rimtai pasiruošę galimam susidūrimui su Rusija, tai to karo ir nebus. Problema ta, kad daugelis vakarų politikų tos grėsmės nevertina. Jų taikos metais sukurta operacinė Sistema išmeta “error” vien pagalvojus apie tai.
Vakariečiai gal ir tingūs, bet jie nėra kvaili. Jei ko nesupranta, mokinasi iš labiau patyrusių. O iš ko gi geriau imti pavyzdį ką daryti, jei ne iš naują “brendą” sukūrusios “Pafrontės” valstybės. Brendas gal ir įdomus. Tiesa, neaišku kaip taip save reprezentuojanti Lietuva gausina investuotojų bei turistų skaičių. Bet “pafrontės” Lietuva nė iš tolo neprimena tikros pafrontės valstybės kaip Izraelis. Mes tokie pat ramus kaip belgai, – tiesiogine ir perkeltine šio posakio prasme. Daugybė krašto apsaugos planų vėluoja arba yra tik pradinėje stadijoje. Atrodo, kad dauguma valstybės politinio ir karinio elito nesuvokia grėsmės. Tad ko vakariečiams nerimauti, jei šaliai, kuriai daugiausia gali kilti grėsmė neskuba. Vilnius gyvena tuo pačiu taikos ritmu, kaip Paryžius. Nors nuo sienos su Baltarusija tik 15 kilometrų.
Kur visą pasaulį spaudžia laikas, tai klimato kaita. 2023 metai vėl tapo karščiausiais metais nuo temperatūros stebėjimo pradžios. Tačiau Dubajoje JT klimato konferencijoje pasiektas rekomendacinio pobūdžio susitarimas “atsitraukti” nuo naftos dujų ir anglių gavybos iš esmės nieko nekeičia. Užtat buvo galima aiškiai pastebėti, jog pasaulis vertina kietąją, o ne minkštąją galią. Alfa patinas Putinas Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo priimamas kaip imperatorius. Kai tuo tarpu Vokietijos prezidentas tyliai pusvalandį laiko laukė savo eilės lėktuve. Vakarai vis dar nesuvokia, jog minkštoji galia visada pralaimės prieš realią galią. O už ką gerbti kariškai silpnus europiečius? Tad ir krykštavimai, kad Ukrainai šiaip ne taip “praėjo” leidimas pradėti derybas dėl stojimo į ES, yra ankstyvas. Ukrainai šiandien svarbiau ginklai ir amunicija. Pralaimėjusi karą Ukraina gali apskritai išnykti iš pasaulio žemėlapio. Tad Orbano užblokuotas 50 mlrd. paramos projektas yra esminis pralaimėjimas. Nenustebčiau, jog Ukrainai nepalankiu sprendimu šalia Orbano paslapčiomis džiaugėsi bent dar poros valstybių vadovai. Štai Nyderlandų nauja valdžia jau atvirai kalba apie paramos Ukrainai stabdymą.
Jei manote, kad šis straipsnis yra pernelyg tamsus ir neatliepia šventinio laikotarpio džiugesio, skubu jus nuraminti. Iš esmės Lietuvai tiek būsimas, galimas rusų karas su NATO. Tiek klimato kaita tėra smulkmenos, nes – Lietuvos visuomenė jau seniai pasivijo ir aplenkė išsivysčiusias, klestinčias vakarų visuomenes pagal demografijos dugną. Tokio atsainumo į vaikus, šeimą ir tautos išlikimą galėtų pavydėti visos vakariečių senmergės ir senberniai, propaguojantys hedonistinę savanaudiško individo norų tenkinimo kultūrą. Lietuvos politinis elitas ne tik, kad nesiima nieko keisti, bet kai kurie politiniai veikėjai net skatina dar mažiau gimdyti. O populiariojoje žiniasklaidoje pilna straipsnių, kaip šaunu yra atsisakyti vaikų.
Lietuvos valstybei būsima klimato kaita turėtų rūpėti tiek pat, kiek ketvirtos stadijos vėžiu sergančiam pensininkui, kas laimės Euroviziją po 5 metų. Užtat, jei jau norime mes būti tikrais “vakariečių pensininkais”, privalome iš anksto pasirūpinti testamentu.
Kad paskutiniam lietuviui čia užmerkus amžinai akis, būtų kas sutvarkytų nugriuvusį Gedimino pilies kalną. Gal D. Britanija, kurios demografija dar pakenčiama, būtų įpareigota po mūsų išnykimo iškuopti Kryžiaus kalną. Ar būsimi Azijos, Afrikos šios teritorijos gyventojai, būtų įpareigoti neišnaikinti gausių mūsų kapinynų. Pavyzdžiui paverčiant juos gerai prižiūrima atrakcija turistams. Kaip kokios piramidės Egipte. Taip bent būtų išsaugotas mūsų tautos kultūrinis paveldas pasaulio piliečiams. Tautos, kurios neįveikė jokie priešai. Nesunaikino jokios klimato stichijos. Bet ta tauta susinaikino pati savaime. Linksmų 2024 metų.
Giedrius Iškauskas