Grožinė literatūra, o ypač poezija leidžia pažvelgti į kito žmogaus sielą, pamatyti, kas slegia jo mintis ir širdį, bei atveria duris jausmams, kurie kartais būna užgniaužti. Šio žanro skaitymas praturtina ir sielą, ir protą. O ar jau skaitėte šiuos šedevrus?
Paulius Norvila – „Nebe“
Paulius Norvila – 1985 m. gimęs rašytojas, išleidęs 4 poezijos rinkinius ir 3 knygas vaikams. Minėti poezijos rinkiniai yra „Septyni metų laikai“, „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“, „Buitinė“ ir „Skaičiai“. „Nebe“ – penktoji autoriaus poezijos knyga. Šiuos ir panašius kūrinius galite rasti https://vaga.lt/grozine-literatura.
Bene dažniausiai P. Norvilo poezijoje sutinkamas žodis yra „gal“. Eilės verčia susimąstyti apie abejones savimi, gyvenimo bei poezijos prasme. Poetas lengvai, profesionaliai ir apgalvotai perteikia detales, padedamas skaitytojui atitrūkti nuo realybės.
Valdas Aušra – „Kas buvo užrašyta vakar“
Valdas Aušra – teologijos krypties daktaras bei evangelikų liuteronų kunigas. „Kas buvo užrašyta vakar“ yra naujasis poeto eilėraščių rinkinys, kuriame apsvarstomas drastiškai pasikeitęs pasaulis pandemijos metu. Aiškinamasi, kaip tokiomis sąlygomis žmogui patirti savo paties egzistencijos laimę.
Rašytojas knygoje koncentruojasi į kasdienes situacijas, taip tirdamas vidinius žmogaus išgyvenimus. Eilėse V. Aušra žmogaus gyvenimą lygina su gamtos pasauliu bei įpina religines aliuzijas. Tekstai truputį primena dienoraščio apmąstymus, tad aprašomos mintys skaitytojui tampa dar artimesnės.
Tomas Vyšniauskas – „Vokais išvirkščiais“
„Vokais išvirkščiais“ yra trečioji Tomo Vyšniausko knyga. Pirmasis jo rinkinys „Įelektrinto piemens“ buvo įvertintas Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija už geriausią metų debiutinę poezijos knygą,
Autoriaus kūryba pasižymi kalbinės raiškos galimybių sureikšminimu, eksperimentavimu, gebėjimu kasdienėse situacijose pamatyti nepaprastus dalykus. Poetas, nagrinėdamas įprastus įvykius, kelia teologinius bei egzistencinius klausimus.
„Vokais išvirkščiais“ T. Vyšniauskas tyrinėja dialogo vaidmenį tarp įvairių pusių. Paradoksalūs ryšiai tarp reiškinių, siurrealistinės erdvės – šie elementai kuria terpę pokalbiui ir užuovėją nuo slegiančios tikrovės.
Pier Paolo Pasolini – „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“
Pier Paolo Pasolini – vienas žymiausių XX a. italų kino režisierių, romanistas, eseistas ir poetas. Jo poezija pasižymi drąsiu atvirumu gyvenimo iššūkiams, jautriu požiūriu į moralines bei socialines problemas ir gaivališka aistra. P. P. Pasolini buvo aktyvus intelektualas, o jo eilėraščiai perteikia pilietinį nerimą ir egzistencinę įtampą.
„Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“ yra pirmoji lietuviškai išleista autoriaus poezijos rinktinė. Knyga aprėpia visą P. P. Pasolini kūrybos kelią nuo pat 1942 m. išleisto debiutinio rinkinio iki tragiškos žūties.
Jonas Mekas – „Poezija. Raštai 1t.”
Jonas Mekas žinomas kaip vienas talentingiausių nepriklausomo avangardinio kino kūrėjų. Be to, jis dar buvo dramaturgas, kritikas, eseistas ir poetas. Pirmajame „Raštų“ tome pateikiama visa autoriaus poezija, kurta lietuviškai ir angliškai.
2022 m. leidimo knyga turi QR kodą. Jį nuskenavus galima paklausyti paties J. Meko skaitomų „Semeniškių idilių“. Tomas Venclova pirmąjį J. Meko poezijos rinkinį „Semeniškių idilės“ pavadino viena geriausių klasikinių lietuvių poezijos knygų.
Rupi Kaur – „Saulė ir jos gėlės“
Rupi Kaur – „New York Times“ bestselerių autorė, iliustratorė, poetė. Kanadoje augusios indų kilmės rašytojos debiutinė knyga „Pienas su medum“ lietuviškai buvo išleista 2018 m. R. Kaur kūryba tapo parama gausybei visuomenės smerkimo ir suvaržymų kamuojamų skaitytojų.
Eilėraščių rinkinys „Saulė ir jos gėlės“ – antroji jos knyga. Rinkinyje pasakojama apie visą gamą jausmų: pagarbą savo šaknims, sielvartą, meilę, savęs apleidimą ir savęs stiprinimą.
Ramutė Skučaitė – „Buvau atėjus“
Ramutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, įvertinta daugybe apdovanojimų, įskaitant ir Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Rašytoja kuria ir suaugusiems, ir vaikams, yra publicistė, vertėja, dramaturgė. Besiklausant, skaitant, cituojant ir dainuojat R. Skučaitės eiles užaugo jau kelios skaitytojų kartos. Metams bėgant autorės kūryba vis labiau brendo, o naujausi tekstai „Buvau atėjus“ pasižymi itin stipria menine įtaiga.
„Buvau atėjus“ – tarsi natūralus kūrybinio kelio tęsinys. Eilėse atsiskleidžia jautri etinė klausa, apsvarstoma praeitis ir dabartis, džiaugiamasi šviesiausiomis gyvenimo akimirkomis, o skaudžius išgyvenimus lydi ypatingi moraliniai vertinimai. Eilėraščiai pasižymi nepriekaištingu kalbos grožiu, kompozicine darna, intonacijų bangavimu ir raiškiais vaizdais.
Nicanor Parra – „Antipoezija“
Nicanor Parra – bene garsiausias Lotynų Amerikos poetas. Jo kūryba pasižymi tiesmukumu, drąsa ir ironija. Autorius laikomas antipoezijos pradininku, kurio tekstuose reflektuojamos postmodernaus pasaulio likimo temos.
„Antipoezijoje“ rasite (anti)eilėraščius, kuriuose pateikiamos tragikomiškos situacijos kelia kandžią šypseną. N. Parra drąsiai žaidžia skaitytojų nuostatomis ir stereotipais, jungia kardinaliai skirtingus vaizdus į bendrą viziją apie nevilties kupiną žmogaus būseną.
Vytautas Pliura – „Švelnumas pragare“
Vytautas Pliura – dramaturgas ir poetas, išeivių sūnus, kūręs anglų kalba. Jis – išpažintinės poezijos atstovas, kurio tekstų kalba yra atvira ir nepagražinta. Eilėraščiuose autorius pasakoja apie savo gyvenimą – apie aplinką, kur būti homoseksualiam yra tiesiog nepadoru. Jis atskleidžia nesibaigiančias meilės, artumo bei supratimo paieškas.
V. Pliuros poezijos rinkinys „Švelnumas pragare“ atskleidžia veidmainės Amerikos visuomenės ir homoseksualumą atvirai demonstruojančio vyro santykius. Autorius papildo lietuvių poetinę kalbą naujais išraiškos būdais: ironišku sentimentalumu, šiurkščiu šnekumu. Poetas drąsiai kalba apie tai, kaip sunku priimti save tokį, koks esi.
