Šie metai šalies žemdirbiams turėtų būti intensyvūs ne tik triūsiant žemės ūkyje, bet ir kuriant ateities planus bei planuojant būsimas investicijas ir tikintis sulaukti Europos Sąjungos (ES) paramos. Mat šiais metais paraiškos paramai gauti bus priimamos tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), tiek ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones. Paraiškų teikimo grafikai jau patvirtinti.
Investicijos į žemės ūkio valdas
Pagal jau patvirtintą grafiką paraiškos paramai investicijoms į žemės ūkio valdas gauti bus priimamos nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai.
KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad ES paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61 550 tūkst. Eur. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotuosius įkainius, bet ir 20 proc. punktų padidino paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkystė, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste.
Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 metų laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1 100 tūkst. Eur ir 1 500 tūkst. Eur.
Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.
Tik pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovams bus skirtas kvietimas rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais teikti paraiškas investuoti į žemės ūkio valdas. Šiam kvietimui teikti paraiškas paramai gauti taikomi reikalavimai, nustatyti paraiškoms, kurių finansavimui naudojamos ES ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos.
Bus skiriama parama ir pelno nesiekiančioms investicijoms.
Pagal priemonę „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ – paraiškas planuojama priimti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.
Laikas nelaukia
Nuo vasario 1 d. pareiškėjai gali pretenduoti į paramą smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui. Paraiškas reikia teikti iki balandžio 3 d. Šį mėnesį bus galima teikti paraiškas ir pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Be šio pirmojo kvietimo paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželio – liepos mėnesiais ir spalį – lapkritį.
Nuo kovo 1 d. iki gegužės 2 d. bus galima teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, nuo kovo 13 d. iki gegužės 31 d. bus galima pretenduoti į paramą miškui veisti, o nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. paraiškos bus priimamos pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, tai galės daryti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Tuo pačiu metu paraiškas galės teikti ir smulkūs pieninės galvijininkystės sektoriaus atstovai.
„Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimo ir įgyvendinimo“ paraiškoms numatyti trys kvietimai, vyksiantys vasarį – kovą, liepą – rugpjūtį ir spalį – lapkritį. Paraiškos, skirtos Lietuvos kaimo tinklo narių projektų įgyvendinimui finansuoti, bus priimamos du kartus: kovo – balandžio ir rugsėjo – spalio mėnesiais.
Rizikos valdymas
Beveik visus metus – nuo sausio 16 d. iki gruodžio 29 d. galima teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“. Pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ paraiškos teikiamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. (2023 m. derliaus draudimui nuo stichinės sausros pagal KPP) ir nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 29 d. (2024 m. derliaus draudimui nuo iššalimo pagal SP).
Nuo balandžio 3 d. paraiškas bus galima teikti pagal KPP „Pajamų stabilizavimo priemonę (Rizikų fondai)“. Tai naujas instrumentas, kuris turėtų padėti ūkininkams, susiduriantiems su klimato kaitos ir padidėjusių kainų sukeltais sunkumais. ES reglamentu yra numačiusi žemės ūkio rizikos valdymo priemonę, skirtą padėti ūkininkams mažinti šią riziką. Rizikos valdymo fondai – visiškai naujas ir platesnis rizikų valdymo instrumentas. Valstybėms narėms suteikta galimybė sumažinti žemės ūkio rizikos valdymo priemonei taikomą 30 proc. ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, iki ne mažiau kaip 20 proc. Iki 2025 m. pabaigos rizikos fondams tinkamoms finansuoti išlaidoms yra numatyta 0,1 mln. Eur. Ši priemonė taip pat yra įtraukta ir į SP.
SP intervencinės priemonės
Šiais metais paramos paraiškos bus priimamos ir pagal SP intervencines priemones. Tai jau žemdirbiams žinomos priemonės bei veiklos sritys – „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Investicijos į melioracijos sistemas“, Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (įskaitant finansines priemones)“, „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“, „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“.
Taip pat bus kviečiama teikti paraiškas pagal visai naujas arba kiek pakitusias paramos priemones – „Investicijos į vyno sektorių“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.
Smulkieji ūkininkai galės teikti paraiškas pagal dvi paramos priemones: „Labai smulkių ūkių plėtra“ ir „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Miškininkai paramos galės kreiptis pagal šias paramos priemones: „Miško veisimas ir atkūrimas“ ir „Jaunuolynų ugdymas“.
Paraiškos dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas bus priimamos du kartus pagal šias priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“.
Ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma – iki 0,5 mln. Eur, paramos gamybinėms investicijoms besikreipsiantiems jauniesiems ūkininkams bus teikiamas 20 proc. didesnis nei bazinis paramos intensyvumas (bazinis intensyvumas – iki 50 proc.). Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc.
Anksčiau jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. Eur įsikūrimo išmoką, o nuo šiemet išmoka didėja iki 60 tūkst. Eur. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola, didelis dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais iššūkiais.
Viena patikimiausių galimybių šiems ūkininkams išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Tam skiriamos paramos dydis priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus – kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. Eur parama. Jei paramos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. Eur. Smulkiems bei vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. Eur.
Kvietimai – jau netrukus
Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą tvarkaraštį anksčiausiai – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – vietos veiklos grupės teiks paraiškas intervencinei priemonei „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)”. Nuo balandžio 3 d. iki birželio 1 d. – bus galima teikti paraiškas intervencinei priemonei „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo išmokoms, įskaitant finansines priemones, nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. – intervencinei priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, nuo birželio 1 iki birželio 30 d. – investicijoms į vyno sektorių, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 29 d. bus galima teikti paraiškas priemonei „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“, o nuo rugsėjo 1 d. bus galima teikti paraiškas mokymams ir įgūdžių įgijimui, miško veisimui ir atkūrimui, pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimui.
Didžiausio paramos paraiškų antplūdžio tikimasi spalio ir vėlesniais mėnesiais, nes nuo spalio 2 d. bus galima teikti paraiškas intervencinėms priemonėms „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Investicijos į žemės ūkio valdas (įskaitant finansines priemones)“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Investicijos į melioracijos sistemas“, „Jaunuolynų ugdymas“. O nuo spalio 31 d. paraiškas paramai bus galima teikti pagal priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, apsaugos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos.
Į tvarkaraštį įtrauktos ir likusios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės: „Sektorinė parama vaisių ir daržovių sektoriuje“; „Švietimas, mokymas ir techninė parama“; „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“; „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“; „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena“; „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai“.
Kvietimų terminai dėl šių priemonių bus paskelbti kiek vėliau.
Žemės ūkio ministerija
