Erika SIMNIŠKYTĖ
Aukštai kilęs, žemai krisi – šis visiems puikiai žinomas posakis itin taikliai apibūdina žvaigždžių ligos kamuojamų vietinių „žvaigždžių“ elgsenos pasekmes. Kuo labiau jie kelia save į padanges ir įsivaizduoja esantys ypatingi, pateptieji, tuo labiau teks nusivilti, tuo sunkiau bus susitaikyti su esama situacija, kai gyvenimas privers nusileisti ant žemės. O juk nusileisti iš padangių, kur ilgai skrajojai, ir atsistoti ant tos pačios žemės, kuria vaikšto paprasti mirtingieji, taip nemalonu ir neįprasta. Bet anksčiau ar vėliau vis vien teks.
Dažnai girdime žmones kalbant, jog kuo žmogus daugiau gyvenime pasiekęs, tuo paprastesnis, nuoširdesnis jis būna. Anksčiau nebuvau linkusi visiškai sutikti su tokia nuomone, tačiau dabar, kai teko ne kartą susidurti su vietinės reikšmės „žvaigždėmis“, galiu neabejodama pasakyti, kad tai yra šimtaprocentinė tiesa.
Per pastaruosius kelis mėnesius iš esmės pakeičiau nuomonę apie kelias iš Sūduvos regiono kilusias „žvaigždutes“. Ir, deja, nuomonė pasikeitė ne į gerąją pusę. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad merginos – nuoširdžios, paprastos, sukalbamos. Man nekilo minčių, kad dėl to, jog yra matomos per televiziją, kartais apie jas parašo įvairūs žurnalai, Suvalkijos dukros gali taip užriesti nosį. Ir nesivarginti bendrauti su paprastais mirtingaisiais. Bet, didžiam nusivylimui, būtent taip ir yra.
Daugelis iš mūsų pasikėlusių personų nemėgsta, kreivai į jas žiūri. Tačiau, logiškai pagalvojus, nereikėtų tokiais žmonėmis piktintis, jų nemėgti. Reikia jų gailėtis ir linkėti, kad baisioji žvaigždžių liga kuo greičiau praeitų ir paliktų kuo mažiau nepataisomų pasekmių.
Linkime pasveikti!
