Gegužės 5 d. visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena.
Šią dieną žmonės su negalia ir jų artimieji kviečiami atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai. Dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje ir patiria diskriminaciją.
„Tai, kas įprasta ir savaime suprantama mums, žmonėms su negalia gali būti tikras iššūkis. Minėdami savarankiško gyvenimo dieną, kiekvienas iš mūsų pagalvokime, kuo galime prisidėti, kad žmonės su negalia gyventų visavertį gyvenimą. Pastaraisiais metais startavo net keletas bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios suaugusiems žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia padėjo išeiti iš didelių socialinės globos įstaigų ir apsigyventi šalia mūsų. Labai svarbu, kad ateityje šios paslaugos taptų prieinamos visoje Lietuvoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM įgyvendinamo projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ metu 6 Lietuvos regionuose, bendruomenėse, yra teikiamos keturios bandomosios paslaugos: apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimas su pagalba ir pagalba priimant sprendimus.
Nuo projekto pradžios, t. y. 2020 m. vidurio, paslaugų suteikta beveik 1500 žmonių su negalia, nors planuota, kad paslaugos bendruomenėje pasieks 1000 žmonių. Daugiausiai žmonių su negalia dirbo ar dirba socialinėse dirbtuvėse (apie 560 žmonių), suteikta pagalba priimant sprendimus beveik 450 žmonių, įdarbinimo su pagalba paslauga suteikta kone 350 žmonių, o apsaugotame būste gyveno ar tebegyvena daugiau kaip 200 žmonių.
APSAUGOTAS BŪSTAS
Apsaugotas būstas – tai gyvenamosios vietos (buto) suteikimas iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia. Jie reguliariai konsultuojami, padedama ugdyti ir palaikyti socialinius įgūdžius.
Kaip tai vyksta? Nuomojamame būste (bute ar name) apsigyvena iki 4 suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko – socialinio darbuotojo – pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Tokiu būdu plėtojami bei palaikomi žmonių socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai, siekiant visiško savarankiškumo.
Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. stengiamasi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiško gyvenimo įgūdžių ir galbūt ateityje galėtų gyventi įprastame būste, dirbti ar mokytis.
Kas gali gauti apsaugoto būsto paslaugą? Apsaugoto būsto paslaugos teikiamos darbingo amžiaus suaugusiems žmonėms su psichikos negalia ir kuriems yra nustatytas poreikis gauti dalinę fizinę pagalbą.
Prieš teikiant apsaugoto būsto paslaugą, jos teikėjas įsitikina, kad paslaugos gavėjas yra finansiškai pajėgus pats apmokėti savo maitinimosi, higienos, medicinines (vaistai), kultūrines, savišvietos ir kitas pagal individualius poreikius kylančias išlaidas paslaugos teikimo laikotarpiu.
Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas augina nepilnamečius vaikus, vaikai gali gyventi kartu su tėvais. Tokiu atveju šeima apgyvendinama atskirame apsaugotame būste.
SVARBU. Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia – jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai. Už savo lėšas žmonės perka maistą, higienos, medicinos priemones ir kt.
ĮDARBINIMAS SU PAGALBA
Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas – padėti darbingo amžiaus žmogui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos, negali rasti darbo ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.
Įdarbinimo su pagalba specialistas padeda rasti konkrečiam žmogui tinkamą ir patinkantį darbą pagal jo gebėjimus ir rinkos galimybes, o taip pat teikia jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje.
Kas gali gauti įdarbinimo su pagalba paslaugą? Šį paslauga teikiama tiems žmonėms, kurie išsako norą dirbti ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Nekeliami jokie išankstiniai reikalavimai darbo patirčiai, išsilavinimui ar gebėjimams. Klientai pas įdarbinimo tarpininką gali atvykti patys arba juos atsiunčia kitų įstaigų darbuotojai, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos specialistai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai.
Įdarbinimo su pagalba paslaugos yra nukreiptos dviem kryptimis:
* paslaugos, orientuotos į darbdavius ir bendruomenę,
* paslaugos, orientuotos į individualų asmens įdarbinimą.
Paslaugų, orientuotų į darbdavius ir bendruomenę, turinį sudaro: socialiai atsakingų darbdavių tinklo kūrimas ir bendradarbiavimo santykių su jais palaikymas, reikiamos kvalifikacijos ir gebėjimų darbuotojų paieška socialiai atsakingiems darbdaviams, darbdavių informavimas, konsultavimas ir mokymas apie darbo vietos aplinkos pritaikymą bei darbų saugą, pažintinių vizitų į realias darbo vietas organizavimas, savanorystės organizavimas realiose darbo vietose, į(si)darbinimo mentorių paieška realiose darbo vietose, jų motyvavimas ir palaikymas ir kt.
Paslaugų, orientuotų į individualų asmens įdarbinimą, turinį sudaro: socialinių įgūdžių vertinimas, ugdymas ir palaikymas, darbinių įgūdžių vertinimas, ugdymas ir palaikymas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas asmeniui ieškant darbo, savanoriškos praktikos organizavimas realiose darbo vietose, pagalba asmeniui atliekant įsidarbinimo procedūras, apmokymas darbo vietoje, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas asmeniui teikiant lydimąją pagalbą įsidarbinus, darbo asistento paslauga, tarpininkavimas ir/ar atstovavimas tarp asmens, darbdavio ir bendradarbių, suinteresuotų asmenų, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas tarp asmens ir jo šeimos narių ir kitos paslaugos, reikalingos kad žmogus ne tik rastų darbą, įsidarbintų, bet ir išlaikyti darbo vietą.
Kaip veikia įdarbinimo su pagalba paslauga?
Supažindinimas. Šiame etape įdarbinimo tarpininkas klientui suprantamai pristato savo veiklą, suteikia bendrą informaciją apie siūlomą paslaugą, supažindina su darbo eiga, atsako į rūpimus klausimus, išsiaiškina kliento lūkesčius ir norus.
Įvertinimas ir planavimas. Šio etapo tikslas – nustatyti, ką klientas nori ir gali dirbti, kad galima būtų pradėti ieškoti tinkamos darbo vietos, ir kad darbdavys būtų juo patenkintas pradėjus dirbti.
Darbo paieška. Tai vienas svarbiausių įdarbinimo su pagalba elementų. Įdarbinimo tarpininkas turi vykdyti aktyvią darbo paiešką, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimus, patirtį, interesus, apribojimus.
Darbdavio parengimas. Šiame etape kuo tiksliau nustatoma, kokie yra darbdavio reikalavimai darbuotojui ir kiek jie atitinka ieškančiojo darbo galimybes. Įdarbinimo tarpininkas konsultuojasi su darbdaviais dėl konkretaus darbuotojo įdarbinimo galimybių: darbo vietos, sąlygų pritaikymo, supažindina su prieinama valstybės parama.
Įdarbinimas. Tai vienkartinė pagalba asmeniui, teikiama pagal poreikį: susitvarkyti įdarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, apmokyti asmenį orientavimosi ir mobilumo nuvykstant ir grįžtant iš darbo vietos ir kt.
Darbo asistento pagalba. Teikiama paslaugos gavėjui pagal kiekvieno paslaugos gavėjo individualų poreikį, atliekant tiesiogines darbo užduotis, kurių pats paslaugos gavėjas negalėtų be darbo asistento atlikti ir dėl to negalėtų būti įdarbintas.
Lydimoji pagalba įsidarbinus. Pagalbos tikslas – padėti įsitvirtinti darbo vietoje.
Užbaigimas ir įvertinimas – paslaugos teikimas baigiamas įgyvendinus visas numatytas plano priemones arba pasibaigus sutartyje numatytam paslaugos teikimo laikotarpiui.
PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS
Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Siekiama, kad ateityje žmogus taptų kiek įmanoma savarankiškesnis įvairiose gyvenimo srityse.
Kaip tai vyksta? Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis žmogus su negalia naudojasi jam padedančio specialisto ar visos komandos pagalba.
Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt.
SVARBU. Priimant sprendimus, visų pirma, remiamasi sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.
Kokią naudą teikia pagalbos priimant sprendimus paslauga? Savarankiškas sprendimų priėmimas žmogui suteikia autonomiją ir įgalina veikti savarankiškai. Šis žmogaus asmenybės elementas leidžia jam pačiam kontroliuoti savo gyvenimą ir dalyvauti visuomeniniuose santykiuose. Ir, priešingai, galimybės pačiam priimti sprendimus apribojimas smarkiai veikia kasdienį asmens gyvenimą. Pavyzdžiui, tuomet žmogus negali pats nuspręsti netgi dėl tokių kasdienių dalykų, kaip su kuo praleisti laisvalaikį, kuo užsiimti, kur ugdytis ar dirbti, kaip leisti savo pinigus, kur ir su kuo gyventi, dėl kokių sveikatos priežiūros paslaugų ir kur kreiptis, kaip auginti vaikus ir pan.
SVARBU. Paslauga turėtų būti teikiama iš karto, kai tik specialistas, atsakingas už negalią turinčio asmens poreikių vertinimą, nustato jam šios paslaugos poreikį.
SOCIALINĖS DIRBTUVĖS
Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
Kaip tai vyksta? Socialinių dirbtuvių paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl tam tikrų negalios sąlygotų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje ar pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga.
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Paslauga organizuojama vadovaujantis orientacijos į asmenį, aktyvinimo, adekvatumo, partnerystės, orientacijos į darbo, socialinio verslumo principais.
Vienas iš svarbesnių socialinių dirbtuvių bruožų – konkurencingos ir kokybiškos produkcijos gamyba, kurią realizavus žmogus gauna tam tikrą atlygį ar kitaip skatinamas ir motyvuojamas.
SVARBU. Prieš teikiant paslaugą, atliekamas asmens gebėjimų įvertinimas, sudaromas individualus paslaugos teikimo planas, atkuriami prarasti žmogaus darbiniai gebėjimai, formuojami nauji darbiniai įgūdžiai, vykdomas darbdavių ir socialinių partnerių švietimas.
Ką socialinėse dirbtuvėse veikia žmonės su negalia? Čia žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms, kurie gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo.
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.
ASMENINIS ASISTENTAS
Asmeninio asistento pagalbos tikslas – atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, neleistų izoliuoti jo nuo bendruomenės ir skatintų jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.
Kas gali gauti asmeninio asistento pagalbą? Teisę į asmeninio asistento pagalbą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.
Kokią pagalbą teikia asmeninis asistentas?
• Pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje, skatinant asmens savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime;
• Individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padėti rengtis, maudytis, naudotis tualetu);
• Palydėjimą į sveikatos priežiūros ar kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą;
• Pagalbą asmens maitinimo procese (pamaitinimas, daiktų pakėlimas ir laikymas);
• Individualią pagalbą, reaguojant į aplinką ir siekiant užmegzti ir palaikyti socialinius santykius: kalbėti, laikytis dienos režimo, disponuoti finansiniais ištekliais, vartoti vaistus, ilsėtis ir kt.
SVARBU. Asmeninis asistentas neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo funkcijų, neteikia paslaugų, susijusių su mokymo, sveikatos priežiūros procesu.
Kiek kainuoja asmeninio asistento pagalba? Asmeninės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, kurias savivaldybėms paskirsto Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Konkretaus žmogaus mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija:
• Jei asmeniui nustatomas asmeninės pagalbos poreikis, o jo pajamos neviršija 258 eurų (2022 m.), asmeninė pagalba asmeniui teikiama nemokamai.
* Jei negalią turinčio asmens pajamos didesnės nei 258 eurai, mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti 20 proc. asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų.
LR SADM inf.
