Šaltuoju metų laiku kai kurių žmonių oda gali itin sujautrėti, pradėti pleiskanoti ir niežėti, o galvos oda atrodyti nuolat riebaluota.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė teigia, kad visa tai gali signalizuoti apie seborėjinį dermatitą. Riebios pleiskanos – vienas pagrindinių šios lėtinės odos ligos simptomų, dažnai sukeliantis diskomfortą ir galintis neigiamai veikti žmogaus pasitikėjimą savimi.
Nepasitikėjimą savimi keliantys simptomai
„Raudoni ir pleiskanojantys odos plotai – tai vienas akivaizdžiausių seborėjinio dermatito požymių, dažniausiai pastebimų ant galvos odos, taip pat veido (ypač aplink nosį, antakius ir ausis), taip pat ant nugaros ir krūtinės. Taip yra todėl, kad seborėjinis dermatitas dažniausiai pažeidžia tas vietas, kuriose yra daugiau riebalinių liaukų“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Anot vaistininkės, seborėjinio dermatito pleiskanos skiriasi nuo įprastų. Jos yra riebios, gelsvos ir gali lipti prie plaukų. Taip pat sergantieji šia liga dažnai susiduria su odos jautrumu ir niežuliu, kuris skatina intensyvų kasymąsi, o tai dar labiau pažeidžia odą.
Žiemą seborėjinis dermatitas gali paūmėti
Žiemą seborėjinis dermatitas gali paūmėti, o šį procesą neretai paskatina galvos odos prakaitavimas ir dirginimas dėvint kepures.
„Nors šaltuoju metų laiku kepurė būtina apsauga nuo šalčio, svarbu rinktis tokią, kuri būtų pagaminta iš kvėpuojančių, odai draugiškų medžiagų, pavyzdžiui, natūralios vilnos ar medvilnės. Sintetinės medžiagos gali skatinti prakaitavimą, kuris sudaro palankias sąlygas Malassezia grybeliui daugintis, ir sukelti odos uždegimą“, – pataria vaistininkė Evelina Mockė.
Be to, kepurę reikėtų reguliariai plauti, kad ant jos nesikauptų riebalų ir pleiskanų likučiai, galintys dar labiau dirginti odą.
Kūdikiai ir senjorai dažniau serga seborėjiniu dermatitu
Seborėjinis dermatitas gali pasireikšti bet kam, tačiau, pasak vaistininkės, tam tikros grupės žmonių turi didesnę riziką susirgti šia liga.
„Kūdikiams dažnai gali išsivystyti „lopšio kepurė“ – viena iš seborėjinio dermatito formų, pasireiškiančių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dažniausiai ji išnyksta savaime iki vienerių metų amžiaus ir nereikalauja gydymo. Tuo tarpu vyresniame amžiuje seborėjinis dermatitas dažniau pasireiškia dėl hormoninių pokyčių ir sulėtėjusio odos atsinaujinimo“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Seborėjinis dermatitas taip pat dažniau užklumpa žmones, turinčius riebią odą, silpnesnę imuninę sistemą ar patiriančius ilgalaikį stresą.
3 dažniausios klaidos gydant seborėjinį dermatitą
„Viena iš dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, bandydami savarankiškai gydyti seborėjinį dermatitą, yra agresyvių valiklių ar prausiklių naudojimas. Venkite priemonių, kurių sudėtyje yra sulfatų ar alkoholio, nes jos efektyviai pašalina riebalus nuo odos paviršiaus, tačiau kartu pažeidžia natūralų odos apsauginį barjerą. Dėl to oda tampa sausesnė, sudirgusi ir yra priversta gaminti daugiau riebalų“, – teigia E. Mockė.
Taip pat nerekomenduojama naudoti produktų su stipriais kvapikliais, dažikliais ar sintetiniais ingredientais, nes jie gali išprovokuoti uždegimus ir niežulį.
„Dar viena klaidinga taktika – hormoninių kremų, ypač ant veido, naudojimas siekiant greito rezultato. Nors sudėtyje esantys hormonai gali greitai sumažinti paraudimą ir pleiskanojimą, ilgalaikis jų naudojimas padidina odos jautrumą, sukelia jos plonėjimą ir gali sukurti užburtą ratą, kai simptomai grįžta dar stipresni“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Svarbu žinoti, kad seborėjinis dermatitas nėra visiškai išgydomas, nes ši būklė susijusi su alergine reakcija į ant odos gyvenantį Malassezia grybelį, todėl jautriems asmenims kontaktas su juo nuolat sukels problemų.
„Vienintelis būdas valdyti šią ligą – naudoti priešgrybelines priemones, kurios slopina simptomus ir kontroliuoja uždegimą, tačiau visiškai ligos nepanaikina. Hormoniniai vaistai gali būti veiksmingi siekiant greitai sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus, tačiau juos būtina naudoti atsargiai ir trumpą laiką, kad būtų išvengta šalutinio poveikio. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu derinti šiuos preparatus su tinkama kasdienine odos priežiūra. Nuosekli ir subalansuota priežiūra padeda išlaikyti odos sveikatą bei sumažinti ligos paūmėjimų dažnį ir intensyvumą“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Kaip teisingai gydyti seborėjinį dermatitą?
Pasak vaistininkės, norint išgydyti seborėjinį dermatitą, svarbiausia pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones.
„Tinkama bazinė rutina – seborėjinio dermatito valdymo pagrindas. Kadangi seborėjinis dermatitas yra lėtinė būklė, nuosekli ir švelni odos priežiūros rutina yra būtina norint sumažinti paūmėjimų dažnį ir intensyvumą. Įtraukite į savo odos priežiūros rutiną priemones su priešgrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Taip pat seborėjiniu dermatitu sergantiems žmonėms patariama rinktis švelnius, drėkinamuosius prausiklius be kvapiklių ar agresyvių medžiagų. Taip galėsite išsaugoti natūralų odos balansą. Seborėjinio dermatito gydymui vaistinėse galima rasti pačių įvairiausių priemonių – prausiklių, kremų, gelių ar netgi šampūnų“, – pasakoja E. Mockė.
Kaip itin naudingas medžiagas odos priežiūros priemonėse vaistininkė išskiria piraktono olaminą, niacinamidą ir salicilo rūgštį.
„Piraktono olaminas turi priešgrybelinių ir antibakterinių savybių, kurios padeda sumažinti uždegimus, paraudimus ir pleiskanojimą. Ši medžiaga veiksmingai kovoja su pagrindiniu seborėjinio dermatito sukėlėju – Malassezia grybeliu. Net ir esant simptomų pagerėjimui, tęskite profilaktinį šampūnų ar kremų su piroktono olaminu naudojimą bent kartą per savaitę, kad būtų išvengta atkryčių“, – pataria vaistininkė E. Mockė.
Vaistininkė pabrėžia, kad niacinamidas padeda valdyti seborėjinį dermatitą mažindamas uždegimą, reguliuodamas riebalų gamybą ir stiprindamas odos barjerą. Jis taip pat ramina paraudimą ir niežulį, prisideda prie odos atsinaujinimo bei padeda išvengti simptomų paūmėjimo. Tuo tarpu salicilo rūgštis padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir mažina pleiskanojimą. Ji taip pat sumažina riebalų perteklių ir uždegimus.
Atkreipkite dėmesį į mitybą
„Geros odos būklės palaikymui labai svarbu subalansuota mityba, gausi omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir vitaminų (ypač D ir B grupės). Riebi žuvis (lašiša, sardinės) ir linų sėmenys gali padėti sumažinti uždegimą. Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegiminių savybių, kurios gali būti naudingos esant seborėjiniam dermatitui“, – teigia vaistininkė E. Mockė.
Ji pataria vengti cukraus ir perdirbtų maisto produktų, nes pernelyg didelis cukraus ir greitųjų angliavandenių kiekis gali skatinti uždegimus ir pabloginti seborėjinio dermatito simptomus.
„Seborėjinio dermatito valdymas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia kantrybės ir nuoseklumo. Švelni, bet veiksminga kasdienė rutina – tai pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant išlaikyti odos būklę kontroliuojamą“, – apibendrina vaistininkė.
