Neretai kartojama, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra šių laikų visuomenės Achilo kulnas. Nors ši problema aktuali visame pasaulyje, tačiau Lietuva pagal sergamumą šiomis ligomis jau ilgą laiką rikiuojasi pirmosiose vietose. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų šalyje. Kasmet dėl šių ligų netenkame apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Tad kaip šią liūdną statistiką sumažinti ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti dėl geresnės savo širdies būklės?
Statistika šokiruojanti
Statistiniai duomenys byloja, kad širdies ir kraujagyslių ligų situacija Lietuvoje itin liūdna. Mirštamumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija ES vidurkį. Kaip skelbia Higienos institutas, mirštamumas nuo šių ligų mūsų šalyje sudaro daugiau nei 48 % visų mirties atvejų.
„Eurostat” duomenimis, lėtinėmis ligomis, trukdančiomis gyventi visavertį gyvenimą, lietuviai dažniausiai suserga sulaukę maždaug 57 metų. Tuo tarpu vidutinis Švedijos ar Maltos gyventojas su rimtesnėmis sveikatos problemomis ima susidurti tik būdamas 72 metų. Akivaizdu, kad Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė.
Nors statistika šokiruojanti, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Tai padaryti leistų didesnis fizinis aktyvumas, sveikos mitybos propagavimas ir žalingų įpročių atsisakymas.
Svarbu nuolat stebėti savo širdies ritmą
Reguliarus fizinis krūvis ir mankšta mažina bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, treniruoja ir stiprina širdies raumenį bei padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Svarbu suprasti, kad pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti visai nebūtina lankyti sporto klubo – užtenka ir ilgesnių pasivaikščiojimų ar paprasčiausio važinėjimo dviračiu.
Sumažinti liūdnus statistinius skaičius gali padėti ir nuolatinis širdies ritmo stebėjimas. Šį prevencinį veiksmą atlikti galime kiekvienas, o tai padaryti itin paprasta segint išmaniuosius laikrodžius. Vieni tokių – „Fitbit”, kurie nuolat matuoja pulsą ir taip suteikia galimybę sekti savo sveikatos būklę bei iš anksto pastebėti, jei atsiranda tam tikrų nuokrypių nuo normos. Laikrodžiai leidžia nusistatyti aukščiausią pulso ribą, kurią pasiekus atsiunčiamas perspėjimas ir vartotojas raginamas pasikonsultuoti su savo gydytoju. Taip problemą galima pastebėti iš karto ir užkirsti kelią rimtiems susirgimams.
Maisto produktai, padėsiantys sumažinti tikimybę susirgti
Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis reikėtų vengti maisto, kuriame gausu riebalų, o savo mitybos racioną papildyti tokiais produktais kaip šparagai ar brokoliai. Šparagai yra natūralus folio rūgšties šaltinis, kuris mažina homocisteino, didinančio minėtų ligų riziką, kaupimąsi organizme. Ne ką mažiau naudingi ir brokoliai, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – juos valgant reguliariai, sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikėtų nepamiršti ir įvairių uogų, kurių sudėtyje esantys antioksidantai polifenoliai taip pat sumažina riziką susirgti šiomis ligomis.
Ne ką mažiau nei sveika mityba, svarbus ir žalingų įpročių atsisakymas. Kaip teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio širdies federacijos ir Australijos Niukaslio universiteto paskelbtame pranešime, kiekvienais metais dėl rūkymo sukeltų širdies ligų miršta 1,9 milijono žmonių. Rūkančių asmenų kraujyje randama žymiai daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, o tai smarkiai padidina miokardo infarkto riziką. Pabrėžiama, kad net ir kelios cigaretės per dieną, nereguliarus ar pasyvusis rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) smarkiai padidina tikimybę susirgti širdies ligomis. Tačiau metus rūkyti, ši rizika po metų sumažėja net 50 %.
Imdamiesi drastiškų pokyčių, gerų rezultatų nepasieksime
Norint judėti sveikesnės gyvensenos link, rekomenduojama pradėti nuo nedidelių žingsnių. Jeigu iki šiol per dieną suvalgydavote po vieną obuolį, pamėginkite suvartojamų vaisių skaičių padidinti iki dviejų. Taip palaipsniui pasieksite rekomenduojamą 5 porcijų vaisių ir daržovių kiekį per dieną. Jeigu ruošiatės pradėti sportuoti, taip pat neskubėkite ir nepersistenkite. Pradėjus nuo intensyvių treniruočių, vėliau sportas ims asocijuotis tik su pervargimu ir išsekimu. Todėl patariama pradėti iš lėto.
Kiekvienas mūsų turi savo kasdienę rutiną ir tam tikrus veiksmus atlieka be jokio susimąstymo, paprasčiausiai iš įpročio. Būtent taip reikėtų žvelgti ir į sportą. Jeigu susikursite savo ritualą, kuris leis pradėti sportuoti be didelio susimąstymo, automatiškai, norimus tikslus įgyvendinti bus gerokai paprasčiau. Tam į pagalbą galima pasitelkti išmaniuosius „Fitbit” laikrodžius, kurie praneša, kai per ilgai užsisėdite vienoje vietoje. Tokiu atveju gausite pranešimą, kad atėjo laikas pasivaikščioti. Tyrimais įrodyta, kad vidutiniškai reikia 66 pakartojimų, kad naujas sveikas elgesys taptų įpročiu. Todėl nereikėtų iš karto imtis drastiškų pokyčių – tik nespausdami savęs suformuosite ilgalaikius įpročius.
