„Kiekvienas privatus asmuo turi savo nuomonę, kol šiandien yra galiojantis Seimo statutas, bus vadovaujamasi Konstitucija, Seimo statutu. Jeigu kas nors mano kitaip, yra procedūra kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Kol Konstitucinis Teismas šiuo klausimu nepasisakė kitaip, visi Lietuvos Respublikoje priimti įstatymai, o Seimo statutas turi įstatymo galią, jis yra galiojantis. Procedūra bus atlikta pagal LR Konstituciją ir laikantis Seimo statuto“, – sakė S. Skvernelis.
Jo manymu, kitas kelias būtų antikonstitucinis.
„Noriu Jums pasakyti aiškų dalyką, kad Vyriausybė nesikeičia, jeigu kažkas neskiria dviejų dalykų – naujos Vyriausybės formavimo, ir įgaliojimų suteikimo iš naujo, tai yra jų problemos. Vyriausybės programa nėra keičiama, septyniolikta Vyriausybė tęsia darbą. Kadangi pasikeitė daugiau negu pusė ministrų, yra taikoma procedūra numatyta Seimo statuto 198 straipsnyje, neturiu šiandien pagrindo daryti kitokius, antikonstitucinius, žingsnius“, – sakė S. Skvernelis.
Įregistravo naują nutarimą
Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis įregistravo naują formuluotę protokoliniam nutarimui dėl įgaliojimų Vyriausybei tvirtinimo iš naujo.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 198 straipsniu, nutaria Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti įgaliojimus iš naujo, pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ patvirtintą Vyriausybės programą“, – rašoma nutarime.
DELFI primena, kad kilus klausimų, ar tas kelias, kai Vyriausybei įgaliojimai atnaujinami protokoliniu nutarimu, atitinka Konstituciją, socialdarbiečių frakcijos atstovas Juozas Bernatonis prabilo, kad bus ir antras to nutarimo variantas, kuriuo kartu būtų pritariama ir galiojančiai Vyriausybės programai.
„Esmė šiuo atveju yra ne teisinio dokumento forma, bet turinys, ir antrame šito protokolinio nutarimo variante yra numatyta, kad bus pritarta dabar galiojančiai Vyriausybės programai. Kadangi ji nesikeičia, jokių pakeitimų Vyriausybė nepateikė, tai jos svarstyti ir nereikia“, – DELFI sakė J. Bernatonis po koalicinės tarybos susitikimo.
Pasak jo, pagal Seimo statuto 198 straipsnį, programos svarstymas nėra numatytas. „Tačiau pagal oficialią mūsų konstitucinę doktriną, kitaip sakant pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Seimas įgaliojimus suteikia Vyriausybei per programą.
Seimas, kaip žinote, neskiria ministrų, Seimas tvirtina Vyriausybės programą, todėl ir perpatvirtinant arba atnaujinant Vyriausybės įgaliojimus, reikia dar kartą patvirtinti programą. Jeigu nėra pakeitimų, tai jos svarstymas pagal 198 straipsnį nėra numatytas, todėl antrame variante ir numatyta, kad pritarti dabar galiojančiai programai ir iš naujo suteikti įgaliojimus“, – dėstė J. Bernatonis.
Politiko teigimu, niekur nėra reglamentuota, kokia teisės dokumento forma turėtų būti tvirtintas balsavimas.
„Esmė yra išreikšta Seimo valia. Seimo valia išreiškiama balsavimu. Tas yra numatyta tiek Statute, tiek Konstitucijoje. Forma yra konstitucinės teisės specialistų diskusijų klausimas. Bet, jeigu nėra numatyta aiški forma, tada Seimas gali pasirinkti, ar tai bus protokolinis nutarimas, ar tai bus rezoliucija, ar pareiškimas. Bet kuriuo atveju tai nėra norminis teisės aktas“, – sakė J. Bernatonis.
Politikas nesutinka su Konstitucinės teisės specialisto Vytauto Sinkevičiaus nuomone, kad, pasikeitus daugiau kaip pusei Ministrų Kabineto narių, būtina normaliai praeiti visą Vyriausybės programos svarstymo ir priėmimo procedūrą.
„Tai yra viena iš nuomonių. Tai yra specialistas, kurį gerbiu, nes man teko su juo darbuotis. Pagaliau jis kažkada Konstituciniame teisme buvo teisėju, bet tai yra tik viena nuomonė, ir ji nėra pagrįsta nei Konstitucijos nuostatomis, nei konstitucine doktrina. Mano nuomonė yra kita, ir jeigu reikės eiti į Konstitucinį Teismą, jeigu mane deleguos Seimas, aš lengvai apsiginsiu“, – sakė J. Bernatonis.
Spręs klausimą dėl Vyriausybės įgaliojimų DELFI primena, kad antradienį į neeilinę sesiją besirenkantys parlamentarai spręs klausimą dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo. Pagal Seimo darbotvarkę antradienį prieš pietus yra numatyta atitinkamo protokolinio nutarimo svarstymo ir priėmimo procedūra.
Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius yra sakęs, kad toks kelias Vyriausybei gauti įgaliojimus nėra konstitucinis, nes, pagal Pagrindinį šalies įstatymą, Ministrų Kabinete pasikeitus daugiau nei pusei ministrų, turi būti balsuojama dėl Vyriausybės programos.
Toks variantas yra ilgesnis, nes įprastomis (ne karo) sąlygomis jos tvirtinimas Seime turi praeiti pilną procedūrą, ir tam negali būti taikoma skuba. Dėl to kartais tai populiariai vadinama ilguoju scenarijumi. Pagal atnaujintą Vyriausybės sudėtį keičiasi daugiau nei pusė jos ministrų. Naujoje Vyriausybėje pakeisti trys ministrai – į žemės ūkio ministrus vietoj Giedriaus Surplio skiriamas „socialdarbietis“ Andrius Palionis, į vidaus reikalų ministres – vietoj Eimučio Misiūno – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narė Rita Tamašunienė, o į susisiekimo ministrus – vietoj Roko Masiulio – irgi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslavas Narkevičius.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Prezidiumas siūlo šios partijos frakcijos Seime nariams balsavime nepalaikyti įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo.
