Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano Stebėsenos komitetas priėmė svarbius sprendimus, kuriais siekiama gerinti paramos teikimo sąlygas ir mažinti administracinę naštą. Siūlomus Strateginio plano keitimus dar turės patvirtinti Europos Komisija.
Didinamos išmokos „Natura 2000“ pievų ir laukinių paukščių apsaugai
Nuo 2026 m. bus didinamos išmokos už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Šis sprendimas ypač aktualus gyvulininkystės ūkiams, taip pat palankus pievų išsaugojimui. Išmokos didinamos:
už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Didinamos išmokos senųjų gyvulių veislių augintojams
Siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas, taip pat atsižvelgiant į infliacijos poveikį, pašarų kainų augimą, nuo 2026 m. norima reikšmingai padidinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą. Senųjų veislių gyvulių augintojams išmokos didės:
už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %)
už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Supaprastinamas išlaidų apmokėjimas negamybinėms investicijoms EB svarbos buveinėse ir bitininkystės inventoriui
Siekiant didinti priemonės populiarumą ir mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, bioįvairovės ir gamtinių buveinių apsaugai skirtoje priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ nustatomi fiksuotieji išlaidų įkainiai:
Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha;
Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m;
Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m.
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) bus taikomi fiksuotieji išlaidų įkainiai.
Siekiama švelnesnių augalų kaitos reikalavimų kukurūzams
Siekiant saugoti dirvožemį, geros agrarinės ir aplikosaugos būklės reikalavimai – GAAB7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ – numato kasmetinę augalų kaitą arba antrinių pasėlių auginimą bent 35 proc. ariamosios žemės. Kukurūzai Lietuvoje sudaro labai mažą pasėlių dalį (2024 m. – 2,45 proc.). Be to, jie palieka daug organinės medžiagos ir efektyviai stelbia piktžoles. Dauguma Stebėsenos komiteto narių palankiai vertino siūlymą švelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzams, jei ūkininkai laikosi aplinkai palankių agrotechninių sprendimų. Galutinis sprendimas dėl GAAB7 priklausys nuo derybų su Europos Komisija.
Bus remiamos tvarios drėkinimo sistemos ūkiuose
Pritarta siūlymui remti tvariai požeminį ar paviršinį vandenį naudojančias dirvožemio drėkinimo sistemas (šiuo metu remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Dėl vis dažnėjančių stichinių reiškinių drėkinimo sistemos yra būtinos ūkių konkurencingumui ir prisitaikymui prie klimato kaitos. Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad investicijos nepadarys didelio neigiamo poveikio, taip pat investicijas daryti tik į geros būklės (dėl vandens kiekio) telkinius.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms tiekimo grandinėms
Siekiama išplėsti priemonės galimybes, kad trumposios grandinės tiektų ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį, kaip antai, duona, uogienės, sultiniai, koldūnai. Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai pagalbai (de minimis) taikomi apribojimai.
Kita gera žinia – paramos intensyvumo didinimas trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems (80 proc.) ir smulkiesiems ūkininkams (85 proc.).
Didesnis paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Iki 90 proc. didinamas paramos intensyvumas apsaugos priemonėms nuo vilkų priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ (šiuo metu paramos intensyvumas iki 65 proc.).
Kiti siūlomi pakeitimai
Atsižvelgus į faktinius rezultatus, peržiūrėti ir pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo bei kraštovaizdžio išsaugojimo rezultatų rodikliai.
Siekiant užtikrinti efektyvesnę žinių sklaidą bei geresnę mokymų kokybę, pagal priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ ieškoma būdų paremti kuo daugiau ūkininkams visoje Lietuvoje aktualių mokymų temų, kartu užkertant kelią pasikartojančių ar labai panašių mokymų temų finansavimui. Atsižvelgdamas į tai, Stebėsenos komitetas pritarė atrankos kriterijų korekcijoms.
Pritarta ir siūlomiems priemonės „Sumanieji kaimai“ atrankos kriterijų pakeitimams. Jie atlikti siekiant didesnio dėmesio įvairių viešųjų, socialinių paslaugų plėtojimui ir jų prieinamumo didinimui kaimo vietovėse bei sumanių kaimų strategijų orientavimui į konkrečios temos ar problemos sprendimus.
