Vasarą kur kas daugiau poilsiaujame ir atsipalaiduojame, tad neretai užsimirštame apie įvairias rizikas, atkeliaujančias kartu su žaliuojančia gamta ir šiluma. Erkių pernešamos pavojingos ligos, alergijos vabzdžiams ar apsinuodijimai maistu, įvairaus rimtumo susižeidimai šiuo metu – gydytojų kasdienybė.
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius įvardija didžiausias vasaros rizikas ir dalijasi patarimais, kaip jų išvengti.
Vasarą tradiciškai sumažėja peršalimo atvejų, kvėpavimo takų ligų, mažiau stebime ir virusinių infekcijų. Visgi, smarkiai padaugėja būtent šiltajam sezonui būdingų negalavimų: apsinuodijimų lauke ruošiamu maistu ar pagedusiais vaisiais, daržovėmis, mėsa; bičių, uodų ar kitų vabzdžių įgėlimo alerginėmis reakcijomis. Į gydytojus kreipiamasi ir dėl erkių įsisiurbimų bei įvairaus sunkumo susižalojimų, pavyzdžiui, įsipjovimų ar lūžių.
Erkių platinamos ligos – vienas didžiausių pavojų
NVSC duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama šimtai erkinio encefalito atvejų ir tūkstančiai užsikrėtimų Laimo liga. Pasak gydytojo, visa Lietuva yra didelės erkių platinamų ligų rizikos zonoje, todėl vasarą ypač svarbu išlikti atidiems.
„Deja, pasiskiepyti galima tik nuo erkinio encefalito, o Laimo ligą tenka gydyti vaistais, negana to, pats gydymo procesas yra ilgas ir sudėtingas. Apsisaugoti nuo erkių, laiką leidžiant gamtoje, yra keli būdai. Išties praverčia tinkamai apsirengti – puikiai tiks šviesūs drabužiai ilgomis rankovėmis ir klešnėmis, galvos apdangalai, ilgos kojinės. Galima naudoti ir specialius repelentus, tačiau būtina juos purkšti/tepti pakartotinai taip, kaip nurodyta instrukcijoje“, – sako P. Jacevičius.
Voragyviui visgi įsisiurbus, reikėtų jį ištraukti pincetu suėmus kuo arčiau odos ir tvirtu judesiu traukti į viršų, jo nesukiojant. Įsisiurbimo vietą dezinfekuoti taip pat būtina, kaip ir stebėti ar po kurio laiko neatsiranda peršalimo simptomų. Jei nesate tikri ar sugebėsite ištraukti erkę teisingai, turėtumėte kuo greičiau kreiptis į specialistus – vykti į artimiausią gydymosi įstaigą arba susisiekti su medikais nuotoliniu būdu, kad šie paaiškintų, kaip tiksliai elgtis.
Alerginės reakcijos – ne toks retas reiškinys
Gydytojų konsultacijos nemenkai praverčia ir tiems, kurie vyksta poilsiauti į gamtą, žinodami, kad turi specifinių alergijų. Europoje alergines reakcijas vabzdžių įkandimams dažniausiai sukelia bičių, vapsvų, širšių, uodų įgėlimai. Nors anafilaksinis šokas pasireiškia tik maždaug 5 proc. žemyno gyventojų, mažiau pavojingos alerginės reakcijos – gana dažnos.
„Nežymi alerginė reakcija pasireiškia lokalizuotu skausmu, patinimu ir paraudimu. Šiuo atveju, neretai praverčia simptomus slopinantys vaistai. Štai anafilaksinis šokas pasižymi staigumu, nes įvyksta vos per keletą minučių: pasireiškia bėrimas ar niežėjimas, patinsta lūpos, liežuvis, akių vokai, ausys ar kaklas. Taip pat stebimi kvėpavimo sistemos pažeidimai, sutrinka virškinimas. Gali pasireikšti sąmonės sutrikimai, alpimas. Ištikus anafilaksiniam šokui, svarbu kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą, kad būtų suleistas reikiamas adrenalino kiekis“, – paaiškina gydytojas.
Atostogų vaistinėlės būtinybė
Šiltuoju metų laiku taip pat padaugėja atvejų, kai vaikščiodami basomis žmonės užlipa ant stiklo šukių, įvairiausių aštrių daiktų ar susižeidžia elgdamiesi neapdairiai. Dažniausiai sužeidimai nebūna dideli – pakaktų trumpos konsultacijos su mediku, kuris paaiškintų kaip tinkamai sutvarstyti žaizdą ir ko imtis, kad ši netaptų infekuota, bei po ranka turėti kelis tvarsčius ir dezinfekuojančių priemonių.
Kaip dar vieną dažną negalavimą, šeimos gydytojas P. Jacevičius mini apsinuodijimą maistu. Vasarą maistas genda greičiau, valgome daugiau ant žarijų keptos mėsos.
„Regis, vasarą norėtųsi daugiau sveiko maisto, į mitybos racioną įtraukti vaisių ir daržovių. Deja, neretai valgome ant ugnies skrudintą mėsą, daugybę įvairiausių tarpusavyje sunkiai suderinamų užkandžių. Pats geriausias vaistas – saikas. Tačiau iškylaujant gamtoje būtina pasirūpinti bent paprasčiausiais medikamentais: aktyvintąja anglimi ir kasos fermentais, kurie gali sumažinti trumpalaikius virškinimo negalavimus“, – pataria gydytojas.
Svarbu užbėgti įvykiams už akių
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Edita Majerienė sako, kad niekas gamtoje nėra apsaugotas nuo nemalonių ar netgi sveikatai iššūkių keliančių netikėtumų. Todėl labai svarbu žinoti, ką konkrečiu atveju daryti, kaip išvengti rizikos ir kur kreiptis, norint sau padėti.
„Dažnai klystame su medikais kalbėdamiesi tik tada, kai labiausiai reikia, ypač kai patarimo paklausti galima bene bet kada. Pavyzdžiui, jei norite į gamtą, bet labai bijote erkių, nesate užtikrinti jų ištraukimo galimybėmis ar nežinote kaip išspręsti kitus su sveikata susijusius klausimus, atsakymus galite sužinoti iš anksto pasikonsultavę su šeimos ar bendrosios praktikos gydytojais“, – pataria E. Majerienė.
Ji paaiškina, kad bendrovė jau kurį laiką stebi išaugusį susidomėjimą nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis. Pavasarį inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad jei nuotolinės šeimos ar bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos būtų neribotos, jomis naudotųsi net 73 proc. šalies gyventojų. Anot E. Majerienės, tai pažymi, jog žmonės nori savimi rūpintis ir jaustis užtikrinti savo sveikata. Ypač vasarą, kada galima mėgautis ne tik geru oru, bet ir poilsiu bei įvairesnėmis pramogomis.
Šeimos gydytojas P. Jacevičius priduria, jog vasarą svarbu nepamiršti atidumo ir būti tinkamai pasiruošus kiekvienai išvykai, nepriklausomai nuo jos trukmės. Pasak jo, būtina įsivertinti didžiąją dalį rizikų ir pagalvoti, ką galima padaryti, kad jas suvaldytume: „Vasarą žmones turi lydėti ne tik pramogų troškimas, bet ir kartu su šiuo sezonu ateinanti atsakomybė. Kuo būsime apdairesni dėl savęs ir artimųjų, tuo lengviau pavyks susidoroti su iškylančiais sveikatingumo nesklandumais“.
