Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?

Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose, kurių praradimas automatiškai reiškia nemalonumus kelionės metu. Tad kaip apsaugoti savo telefonus, o tuo pačiu ir garantuoti ramybę keliaujant?

Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, keliautojai rizikuoja prarasti savo įrenginį ir jame saugomus duomenis dėl paties įrenginio vagystės arba įvairių incidentų, kai telefonas nebeatlieka savo funkcijų dėl vandens ir drėgmės, ugnies ir karščio ar mechaninio poveikio.

„Įsivaizduokime gana įprastą situaciją, kai kelionės lėktuvu bilietai, viešbučio rezervacijos, automobilio nuomos patvirtinimai ir kita kelionei svarbi informacija yra saugomi išmaniajame telefone. Praradus telefoną fiziškai arba nebegalint juo naudotis dėl, pavyzdžiui, vandens poveikio − streso lygis bus garantuotai maksimalus ir kelionės nuotaika sugadinta. Tokių situacijų keliautojams pasitaiko nuolat, tad būtina iš anksto pergalvoti, kaip nuo jų apsisaugoti“, − sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, paprasčiausia išeitis tokiu atveju – pasirūpinti, kad svarbūs kelionės dokumentai ir informacija būtų laikomi ir kituose įrenginiuose. Jei keliaujama šeimoje ar patikimų keliautojų grupėje, tokius duomenis ar prieigą prie jų galima laikyti artimiausių bendrakeleivių telefonuose. Rizika, kad visi kartu keliaujantys asmenys vienu metu praras savo išmaniuosius įrenginius, yra labai minimali.

„Norint neprarasti telefone esančių svarbių asmens duomenų, prieigos prie savo banko paskyros, asmeninio el. pašto, SMS žinučių siūloma ir kita rekomendacija − į kelionę vykti su kitu, „kelioniniu telefonu“. Jame turėtų būtų reikalinga programinė įranga, pavyzdžiui, taksi ir pavežėjimo paslaugų, apgyvendinimo, skrydžių bendrovės ar kelionių operatoriaus, žemėlapių programėlės. Ryšiui verta naudoti laikino mobiliojo ryšio plano užsienio tinkle eSIM kortelę“, − komentuoja A. Juodeikis.

Draudimo ekspertas pažymi, kad tokių saugiklių naudojimas jokiu būdu neturi sumažinti keliautojų budrumo užsienyje. Visų pirma, tai pasakytina apie vagyčių riziką – ilsėdamiesi ir keliaudami gyventojai atsipalaiduoja, „išjungia“ įprastą saugumo režimą, ir tampa labiau pažeidžiami. Pavyzdžiui, baruose, kavinėse, ypač lauke ir gatvėje, nerekomenduojama telefono laikyti matomoje vietoje ant stalo ar baro, nes jį lengva pagriebti ir pabėgti.

„Saugantis nuo galimo telefono praradimo siūloma turėti popierinį artimųjų žmonių ir kelionės draugų telefono numerių sąrašą. Kelionės bilietus, nakvynės rezervacijas irgi patariama turėti ir popieriniame variante. Nors tai nėra modernu, tačiau patikima ir suteikia papildomo saugumo“, − teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Pasak A. Juodeikio, į telefoną gyventojai perkelia vis daugiau svarbios informacijos ir įrankių – tai el. paštas, e.piniginė su banko kortelėmis, asmeninė banko paskyra, kelionių draudimo informacija, prieiga prie nuotolinės gydytojo konsultacijos paslaugos, sveikatos parametrų stebėjimo priemonės ir panašiai. Tad asmeninio telefono praradimas kelionės metu būtų nemenkas galvos skausmas.

Kaip pabrėžia ekspertas, pagrindiniame savo įrenginyje paprastai yra ir asmens tapatybės patvirtinimo programėlės, naudojamos finansų, draudimo paslaugoms, viešojo sektoriaus paslaugoms gauti. Net ir laikinas šių tapatybės patvirtinimo įrankių praradimas sukeltų nemenkų problemų.

Keliaujant į užsienio šalis, būtina pagalvoti apie savo asmeninių duomenų telefone apsaugą ir dėl to, kad kai kuriose šalyse tikrinamas atvykstančių turistų elektronikos prietaisų turinys. Reikėtų įvertinti savo telefone laikomos informacijos turinio riziką − pagalvoti, kas esate, ką veikiate darbe, kokia potencialiai jautri ar svarbi informacija yra jūsų įrenginyje.

„Jei manote, kad telefone yra jautrios informacijos, išjunkite biometrinių duomenų, tokių kaip pirštų atspaudai ir veido atpažinimo jutikliai, naudojimą, paliekant galimybę įrenginį atrakinti tik slaptažodžiu. Naudoti tik slaptažodį yra veiksminga priemonė, nes teisiškai sunkiau priversti pasidalinti slaptažodžiu, nei pareigūnui paimti telefoną, palaikyti prieš jūsų veidą, kad jis atsirakintų. Nors galite atsisakyti pasakyti slaptažodį, tačiau tokiu atveju rizikuojate prarasti įrenginį ir būti neįleisti į šalį“, − sako A. Juodeikis.

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, auga ir skaitmeninių įrenginių žalos. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala 2024 m. siekė apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą, rodo bendrovės duomenys. Įprastai gyventojai praneša apie dažniausiai buityje ir laisvalaikio metu naudojamų išmaniųjų įrenginių nuostolius, tai yra − išmaniųjų telefonų, kompiuterių, išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių, planšetinių kompiuterių, ausinių.

Visgi A. Juodeikis pastebi, kad per pastarųjų trejų metų laikotarpį didžiausias žalų skaičius teko išmaniesiems telefonams − po daugiau nei 3 tūkst. telefonų žalų atvejų kasmet.