Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 1,28 mlrd. žmonių serga hipertenzija, kitaip tariant, turi aukštą kraujospūdį. Tyliuoju žudiku praminta hipertenzija tokį pavadinimą įgijo todėl, kad net ir turėdami aukštą kraujospūdį žmonės ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų.
Specialistės papasakojo, kada diagnozuojama hipertenzija, kas ją sukelia, atskleidė, kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą ir kaip dažnai reikėtų jį stebėti.
Kada diagnozuojama hipertenzija?
„Profilaktiškai kraujo spaudimą rekomenduojama matuoti bent kartą per metus, tačiau, jeigu šeimoje yra nustatyti hipertenzijos atvejai, spaudimą vertėtų stebėti dažniau. Jaučiant neįprastus simptomus, tokius kaip spaudžiantis, veržiantis galvos skausmas, galvos svaigimas, širdies ploto skausmas, padažnėjęs pulsas, patariama kraujo spaudimo rodiklius sekti atsižvelgiant į kintančią, bendrą savijautą“, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė. Tokiems epizodams besikartojant, vaistininkė pataria būtinai apsilankyti pas gydytoją.
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės Gretos Radauskaitės, normalus žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mm Hg. Kai sistolinis, arba viršutinis, kraujo spaudimas siekia nuo 120 iki 129, o diastolinis, dar vadinamas apatiniu, neviršija 80, laikoma, kad toks žmogus turi padidėjusį kraujospūdį. Jeigu viršutinis kraujo spaudimas pasiekia 130–139 mm Hg, o apatinis – 80–89 mm Hg, diagnozuojama 1 stadijos hipertenzija. Spaudimui siekiant 140/90 mm Hg ir daugiau – 2 stadijos hipertenzija.
„Net ir turėdami aukštą kraujospūdį dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų ir tik šiam pasiekus pavojingą ribą kai kurie pajunta galvos skausmą ar svaigimą, dusulį, nuovargį, kraujavimą iš nosies. Tačiau, net ir nepasireiškiant simptomams, hipertenzija yra vienas didžiausių insulto bei infarkto, taip pat – širdies nepakankamumo rizikos veiksnių“, – teigia G. Radauskaitė.
O jei spaudimas pakyla tik kartais?
Anot D. Zalagaitytės, vienkartinis kraujo spaudimo pakilimas dažniausiai nerodo jokios problemos – tai gali būti susiję su emocinės būklės svyravimais, dehidratacija, kurią sukelia per dažnas kofeino ir nepakankamas vandens vartojimas, taip pat – su prasta miego kokybe, poilsio trūkumu, menstruacinio ciklo pokyčiais ar net tam tikrų vaistų vartojimu.
„Jeigu yra nustatyta hipertenzija ir paskirtas gydymas, kraujo spaudimo pokyčius rekomenduojama stebėti kiekvieną dieną, kartais – ir kelis kartus per dieną, kadangi tokiu būdu galima greičiau įvertinti gydymo efektyvumą, – pataria vaistininkė. – Vartojant vaistus ir pasiekus stabilų kraujo spaudimo rodiklį, matuoti kraujo spaudimą galima ir rečiau, vieną kartą per dieną ar kelis kartus per savaitę.“
Kaip teisingai pamatuoti spaudimą?
D. Zalagaitytė pabrėžia, jog matuoti kraujo spaudimą reikia prieš valgį ir vaistų vartojimą, panašiu paros metu, kad būtų galima palyginti rezultatus. Matuojant kraujo spaudimą galimi nukrypimai, todėl pirmas žingsnis yra pasiruošimas: prieš matavimą rekomenduojama bent 5 minutes ramiai pasėdėti, 30 minučių iki matavimo vengti kavos, rūkymo, intensyvios veiklos.
„Kitas žingsnis – patogios padėties pasirinkimas. Reikėtų nugara atsiremti į kėdę, kojas laikyti nuleistas ant grindų, ranką padėti ant stalo širdies lygyje. Manžetė turi būti užmaunama 2-3 cm virš alkūnės, o žarnelė, jungianti manžetę su prietaisu, turi būti nukreipta žemyn, per rankos vidurį. Matavimo metu išlikite ramūs, nekalbėkite, atsipalaiduokite“, – pataria D. Zalagaitytė.
Jeigu pirmasis matavimas užfiksuoja aukštą kraujo spaudimą, reikėtų atlikti dar 2 matavimus ir išvesti paskutinių dviejų matavimų vidurkį, o jeigu pirmasis matavimas yra normos ribose, rekomendajuoma atlikti tik vieną papildomą matavimą ir tuomet taip pat išvesti vidurkį.
Gyvenimo būdo įpročiai, paveldimumas ir antrinė hipertenzija
Pasak G. Radauskaitės, hipertenzijos išsivystymui itin didelę reikšmę turi gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, žalingi įpročiai, antsvoris ir nutukimas.
„Tiesa, hipertenzija gali būti ir paveldima. Taip pat esama ir antrinės hipertenzijos, kurią sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, inkstų funkcijos sutrikimai. Nestebint ir nekontroliuojant kraujospūdžio, kyla tiesioginė rizika patirti insultą ar infarktą, taip pat – susirgti širdies nepakankamumu, kai širdis ilgainiui tampa nebepajėgi išpumpuoti organizmui reikalingo kiekio kraujo. Aukštas kraujospūdis siejamas ir su inkstų, akių ligomis, didesne demencijos rizika“, – teigia G. Radauskaitė.
Pasak D. Zalagaitytės, spaudimo kontroliavimo procesuose svarbi ne tik sveika ir subalansuota mityba, poilsio režimas ir reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir žalingų įpročių atsisakymas. „Didelis alkoholio vartojimas gali žymiai didinti kraujo spaudimą, todėl, sergant hipertenzija, patariama visiškai atsisakyti alkoholio, o atsisakius rūkymo, išvengiama nikotino poveikio kraujagyslių siaurėjimui, todėl širdies ir kraujagyslių funkcija pradeda iš karto gerėti“, – teigia vaistininkė.
Preparatai, padedantys reguliuoti spaudimą
Širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti naudingos Omega-3 riebalų rūgštys, kurių poveikis siejamas su azoto oksido, atsakingo už kraujagyslių išsiplėtimą ir spaudimo mažinimą, gamyba. „Taip pat reikšmingą įtaką gali turėti kofermentas Q10, kuris pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra būtinas tinkamai mitochondrijų veiklai bei energijos gamybai, – priduria D. Zalagaitytė. – Ši energija yra labai svarbi širdies raumens ląstelėms, nuo kurių funkcijos priklauso gebėjimas pumpuoti kraują aprūpinant organizmą deguonimi ir maisto medžiagomis.“
Kita medžiaga, galinti prisidėti prie širdies sveikatos palaikymo, yra česnakas. Kraujo spaudimo reguliavimui, pasak vaistininkės, taip pat svarbūs kalis, magnis, vitaminas D. „Tokius preparatus galima įsigyti be recepto, tačiau prieš pradedant vartoti įvarius papildus, visada patariama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kadangi kiekviena situacija yra skirtinga“, – pataria vaistininkė.
Pradėti reguliariai stebėti savo kraujospūdį rekomenduojama kiekvienam, sulaukusiam 40 metų amžiaus. Nuo šio amžiaus vykdoma ir nacionalinė Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią kiekvienas 40–60 metų Lietuvos gyventojas, draustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklausomai nuo rizikos laipsnio gali kas 4, 2 ar 1 metus nemokai pasitikrinti ir įvertinti individualią riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis.
