V. Dambrauskas: „Sunkiausia žaisti – Marijampolėje“

„Sūduva“ ir RFS jau du sezonus iš eilės žiemą žaidė kontrolines rungtynes, komandų keliai neseniai susikirto ir treniruočių stovykloje Kipre. Marijampolės ir Rygos komandos savaitę gyveno tame pačiame viešbutyje, todėl V. Dambrauską dažnai buvo galima išvysti besišnekučiuojantį su „Sūduvos“ atstovais, o iš „Žalgirio“ į RFS persikėlęs Slavko Blagojevičius daug laiko praleido kartu su iš Balkanų šalių kilusiais Marijampolės ekipos žaidėjais.

V. Dambrauskas teigia, kad turi ne vieną su Marijampole susijusį prisiminimą.

„Žaisti Marijampolės stadione – sunkiausia, – sakė treneris. – Ten žiūrovai ne kažką skanduoja, šūkauja, o su tavimi bendrauja. Iki šiol skamba galvoje ta suvalkietiška tarmė: „Na, Valdai, tai ką dabar darysi? Kokį keitimą atliksi?“ Žiūrovai ten tiesiog lenda į tavo mintis.“

„Sūduvos“ gerbėjai V. Dambrauskui įsiminė ir kitaip.

„Įprasta, kad vienos komandos aistruoliai savo varžovų žaidėjams, treneriams prirašo įvairių dalykų socialiniuose tinkluose. Tačiau iš niekur kitur nesu sulaukęs tiek įvairiausių žinučių, kiek iš Marijampolės, – prisiminė treneris. – Yra žmonių, kuriems dirbdamas Anglijoje esu padėjęs dėl jų vaikų. Tačiau prieš mūsų komandų tarpusavio rungtynes net ir iš jų sulaukdavau įvairiausių replikų.“

Nepaisant dažnai nemalonių atsiliepimų, V. Dambrauskas teigia, kad toks priešiškumas, žmonių užsivedimas padėti savo komandai yra naudingas visam Lietuvos futbolui.

„Sūduva“ pernai sužaidė tikrai gerą sezoną, vėl laimėjo čempionatą, gerai pasirodė Europoje, nors drįsčiau sakyti, kad užpernai komanda žaidė pozityvesnį futbolą ir turėjo daugiau emocijų, – sakė dabar Latvijoje dirbantis treneris.- Tačiau tokia priešprieša su „Žalgiriu“ tik didina susidomėjimą. Ji yra naudinga abiem klubams, priverčia pasitempti, ieškoti naujų vidinių resursų.“