Statistika rodo, kad vasarą vaikų patiriamų traumų skaičius išauga net apie 2-3 kartus.
Ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad šiuo metų laiku vaikai tampa kur kas aktyvesni, daugiau laiko praleidžia lauke, dažniau važinėja paspirtukais, dviračiais, riedlentėmis, šokinėja ant batuto. Anot jo, būtent tokie užsiėmimai neretai ir tampa patirtų traumų priežastimi.
Tai, kad vasarą traumų skaičius paprastai šokteli į viršų, patvirtina ir draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas.
„Matome, kad vasarą tėvai dar labiau susirūpina savo vaikų saugumu. Tą patvirtina ir mūsų turimi duomenys. 2023-ųjų statistika rodo, kad birželio-rugsėjo mėnesiais, lyginant su šaltuoju metų laiku, nepilnamečiams skirto draudimo pardavimai išaugo net 300 proc.
Tai, greičiausiai, susiję su tuo, kad šiltuoju metų laiku vaikai dažniau užsiima įvairiomis sportinėmis veiklomis, kurios kelia didesnę riziką susižeisti. Asmens draudimas – priemonė, kuri nutikus nelaimei padės apsisaugoti nuo finansinių nuostolių. Jie patyrus traumą, dažnu atveju, yra neišvengiami“, – sako A. Dambrauskas.
Viena dažniausių traumų priežasčių – paspirtukai
Ortopedas-traumatologas A. Vaitiekus, teigia, kad dažniausiai pasitaikančios vaikų traumos vasarą yra lengvos: sumušimai, patempimai, nubrozdinimai. Vis tik, anot jo, pasitaiko ir itin sunkių galvos, galūnių traumų.
Dažniausiai, pasak gydytojo, vaikų traumas lemia neatsargumas, savo galimybių pervertinimas, norėjimas pasirodyti prieš draugus. Ir nors, žinoma, kad visiškai išvengti traumų neįmanoma, tėvai mažų mažiausiai turėtų pasirūpinti, kad vaikas važiuodamas dviračiu ar paspirtuku užsidėtų šalmą, kelių, riešų, alkūnių apsaugas.
„Elektriniai paspirtukai ir dėl jų įvykstančios nelaimės – didelė problema. Dėl neatsargumo važiuojant paspirtuku dažniausiai nukenčia galūnės, lūžta pečiai, patiriama veido, galvos sužalojimų. Mano praktikoje yra buvę net mirties atvejų, kuomet vaiką, važiuojantį paspirtuku, partrenkė automobilis“, – pasakoja specialistas.
Vaikai iš klaidų nepasimoko
Tačiau tai dar ne viskas. Pasak specialisto, pasitaiko atvejų, kuomet paspirtukininkas susiduria su pėščiuoju. Tokios avarijos metu dažniausiai nukenčia abu asmenys.
„Neseniai turėjau atvejį, kai paspirtukininkas partrenkė pėsčiąjį ir pastarajam lūžo čiurnos kaulai. Kitais atvejais būna, kad trauma įvyksta patiems pėstiesiems nežiūrint, kur jie eina. Pavyzdžiui, kai vaikštoma dviračių takais ir neįvertinama, kad juo gali važiuoti paspirtukininkas ar dviratininkas. Tad net pėstiesiems reikėtų atkreipti dėmesį į savo saugumą – einant pasivaikščioti, stebėti aplinką, nedėvėti ausinių“, – sako A. Vaitiekus.
Gydytojas sako, kad atsitikus nelaimei vaikai dažnai nepasimoko. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai tas pats vaikas į jo kabinetą grįžta net kelis kartus per sezoną.
„Naujausias toks atvejis – 14 metų vaikinukas krito važiuodamas paspirtuku ir susilaužė riešą, po kelių dienų jis vėl kreipėsi pagalbos. Šį kartą – dėl kitos rankos sumušimo. Dažna problema yra ta, kad nepaisant gydytojo rekomendacijų, vaikai nepasimoko. Pavyzdžiui, net patyrus traumą, paspirtuką vairuoja viena ranka, kas yra ypač nesaugu. Negana to, jie pamiršta užsidėti šalmą, kitas apsaugas“, – teigia A. Vaitiekus.
Batutai – taip pat dažna traumų priežastis
Dar vieną blogybę sukeliančią daug traumų vaikų tarpe specialistas įvardija batutus.
„Patempimai, sudėtingi kojų, rankų lūžiai – dažniausiai pasitaikančios ant batutų patiriamos traumos. Nelaimės ant batutų dažnai įvyksta, nes nepaisoma elementarių saugumo reikalavimų. Pirmiausia, ant batuto šokinėti reikėtų po vieną, batutas taip pat turi stabiliai stovėti, turėti apsauginę tvorelę, apsaugotas spyruokles“, – sako gydytojas.
Specialistas priduria, kad neseniai jam pasitaikė sudėtingas blauzdos kaulų lūžis kuomet vaiko koja įstrigo tarp spyruoklių ir lūžo. Vaiką ligoninėje teko netgi operuoti, tad nors batutai iš pažiūros atrodo nekaltai – vaikų nereikėtų palikti be priežiūros.
„Jei vaikas patyrė traumą, įvertinkite jo būklę, šaldykite sumušimo vietą, imobilizuokite ją elastiniu tvarsčiu. Taip pat sumuštą vietą svarbu laikyti pakeltą. Jei žaizda kraujuoja, uždėkite spaudžiantį tvarstį. Jeigu vaikas negali remtis traumuota koja, tinimas didėja, yra galūnės deformacijos požymių ar vaikas patyrė galvos traumą – nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją. Lengvi nubrozdinimai, sumušimai gydomi namuose“, – sako ortopedas-traumatologas.
