Jei jaučiate nuolatinį galvos skausmą, nuovargį, virškinimo sutrikimus, plaukų slinkimą ar kitus nepaaiškinamus simptomus, gydytoja Indrė Misiūnienė ragina kreiptis į kolegas medikus ir pasitarti dėl galimo sunkiųjų metalų kaupimosi organizme.
Kitaip gali baigtis liūdnai, pasak I. Misiūnienės, vos vienas kenksmingų medžiagų įkvėpimas gali smarkiai pakenkti sveikatai. „Man yra tekę susidurti, kuomet žmogus apsigyveno ką tik suremontuotame būste, įkvėpė toksinų, ir tai jam buvo paskutinis lašas, kuris išprovokavo epilepsijos priepuolį“, – pasakoja „Šatrijos klinikos“ gydytoja I. Misiūnienė.
Kaip apsisaugoti nuo toksiškų metalų? Kokiais būdais išsivalyti organizmą nuo sunkiųjų metalų? Ir kokią įtaką žarnynas turi mūsų sveikatai?
Kas yra kenksmingi toksinai?
Visų pirma, kaip teigia I. Misiūnienė, ne visų žmonių organizmas yra užterštas toksiniais metalais. „Vienas žmogus gali būti ką tik sutvarkytame būste ar jame gyventi ir jam nieko nebus. Kitam, deja, prasidės rimtų sveikatos problemų. Kaip ir su maistu – abu žmonės gali valgyti vienodai, tačiau jei vieno žmogaus organizmas užterštas, jis bus stipriai intoksikuotas, asmenį kamuos stiprūs galvos skausmai, nuovargis, o sveikam žmogui nieko panašaus nebus“, – sako gydytoja I. Misiūnienė.
Toksinių metalų kaupimosi organizme tema gydytoja I. Misiūnienė domisi jau dešimtmetį. Pradėjo gilintis vedama asmeninės skaudžios patirties, kai jos vaikus ėmė kamuoti nepaaiškinami simptomai. Tik po septynerių metų paieškų medikė rado priežastį – toksinius metalus. Nuo tada ji kardinaliai pakeitė savo šeimos gyvenimą, gydytoja nuolat gilina žinias žmogaus biochemijos ir holistinės medicinos srityse, ieškodama veiksmingų būdų, kaip padėti organizmui atgauti pusiausvyrą ir išvengti ligų.
Pasak Indrės, tokie metalai kaip švinas, kadmis, gyvsidabris gali patekti į mūsų organizmą pačiais įvairiausiais būdais – per maistą, kosmetiką, orą, vandenį, baldus. „Teoriškai jų maiste neturėtų būti, bet praktiškai yra, kaip ir ore, buitinėje chemijoje, kosmetikoje, statybinėse medžiagose. Tik tai yra nedidelės dozės, bet jeigu organizmas prastai išsivalo, nėra pakankamai stiprus, lašas po lašo labai stipriai užsiteršia“, – tikina I. Misiūnienė.
Lietuvių žarnyno sveikata prastėja
Pasak medikės, vieno tinkamo recepto, kaip tinkamai išvalyti organizmą nuo toksinių metalų, nėra. „Kiekvienas toksinis metalas valosi skirtingai, tad turime žinoti, koks jis, kaip jį išvalyti iš organizmo. Turime pasidaryti tyrimus, kurie gali padėti nustatyti šių metalų lygį, ir, esant poreikiui, parinkti tinkamą detoksikacijos metodą“, – tvirtina medikė.
Taip pat medikė ragina atsigręžti į savo žarnyno sveikatą. Ji pastebi tendenciją, jog lietuvių žarnyno sveikata prastėja: „Visas mikrobiomas kuo toliau, tuo labiau skursta. Žarnynas – tai daugiau nei virškinimas. Jo būklė tiesiogiai veikia mūsų imuninę sistemą, hormonų pusiausvyrą ir net emocinę savijautą“, – sako medikė I. Misiūnienė.
Mikroflora – tai mikroorganizmų, gyvenančių tam tikroje aplinkoje ar organizme, visuma. Šie mikroorganizmai atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip virškinimo procesų palaikymas, imuninės sistemos stiprinimas ar apsauga nuo patogeninių bakterijų. Mikroflora saugo mus nuo toksinių metalų, surenka juos ir jiems neleidžia skverbtis į kraują.
Medikė dalijasi savo sukaupta patirtimi apie žarnyną bei toksinus. Tad balandžio 24 d., ketvirtadienį, 19 val. Natūropatijos oazėje „Treat it Green“ Vilniuje gydytoja I. Misiūnienė dalinsis savo patirtimi seminare „Žarnynas: kelias į kūno ir proto harmoniją“.
Jei ne žarnynas yra sveikatos pablogėjimo kaltininkas, I. Misiūnienė ragina pasižiūrėti į savo gyvenamąją aplinką. „Gal jūsų būste yra pelėsis, galbūt erdvėse nedominuoja natūralios medžiagos. Nuo ko pradėti keisti savo gyvenimą? Taisyklė paprasta – reikia sekti, ką valgome, kur būname, kaip gyvename. Tad medikė rekomenduoja pasitelkti dienoraštį ir pastebėti savo organizmą bei užsirašyti, kada pablogėjo sveikata, kada pagerėjimas įvyko, kokie produktai, būdai padeda, kas užkerta kelią. Svarbiausia nutraukti toksinio metalo patekimą į kūną. Jeigu mes detoksikuosimės, o toksinis metalas vis tiek nuolat pateks į mūsų kūną, sveikatos būklė gali dar labiau pablogėti“, – pasakoja I. Misiūnienė.
Detoksikacija padeda ne tik išvalyti organizmą
Kalbame pavasarį, kuomet gamta atgyja, pradeda augti įvairūs augalai bei vaistažolės. Pasak gydytojos I. Misiūnienės, dažniausiai prie žmogaus namo ar jo darže auga reikiamų vaistažolių, kurios padeda organizmui išsivalyti nuo toksinių metalų. „Toks įdomus visatos dėsnis – vaistas yra visai šalia mūsų. Rekomenduoju kiekvieną rytą išsispausti šviežių sulčių iš dilgėlių, garšvos, mėtos. Tai natūralios priemonės, padedančios stiprinti sveikatą, organizmą bei papildančios energijos atsargas“, – pataria I. Misiūnienė.
Medikės teigimu, bendri detoksikacijos metodai padeda išvalyti organizmą, ypač mūsų kepenis, nuima toksinų krūvį. „Čia vėl atsigręžiame į liaudies išmintį, ajurvedą, pasitelkiame įvairių žolių, arbatų, klizmų, vonelių, dėlių, keičiame mitybą“, – teigia medikė.
Beje, pasak I. Misiūnienės, patys svarbiausi dalykai slypi ne fiziologijoje, o mąstyme. „Kad ir kokia būtų puiki fiziologija, jeigu žmogus mąstys pesimistiškai, jo įdėtas darbas bus nubrauktas visiškai. Tai svarbiausia – šviesios mintys, optimizmas, gyvenimo džiaugsmas. Žinoma, ligonis pasakytų: jeigu sergi, koks čia džiaugsmas. Bet jeigu dar ir tavo mintys slogios – niekad nepasveiksi. Pirmiausiai turi pasveikti mintimis, o po to pasveiks ir kūnas“, – sako I. Misiūnienė.
Galiausiai medikė duoda paskutinį patarimą – įsiklausyti į savo kūną. Lietuviai vis dar neišmoksta jausti savęs, Indrė pastebi, kad dažnai žmonės nestebi ir nejunta, kuriuo metu jiems geriau, kada blogiau, kokie maisto produktai kenkia, apsunkina, koks gyvenimo ritmas blogina kasdienybę, o kas kaip tik juos pakylėja. „Jausti savo kūną yra išmokstama, tai neįvyksta čia ir dabar. Reikia stebėti savo kūną, organizmą“, – pokalbį baigia medikė.
