Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje gaisrų metu žuvo vienas vaikas, o septyni vaikai juose buvo traumuoti. Beje, iš septynių gaisrų šiais metais, kuriuose buvo traumuoti vaikai, net trys kilo užsidegus aliejui. O įvykus nelaimei buityje, ugniagesiams šiais metais jau teko gelbėti 30 vaikų.
Pasak departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Survilienės, vaikai itin mėgsta kepti ar gruzdinti maistą aliejuje. Deja, dažnai užkaitę keptuvę, išeina iš virtuvės ir ima žaisti, o tada aliejus ir užsidega.
Vaikai turėtų žinoti, kad užsiliepsnojusio aliejaus jokiu būdu negalima gesinti vandeniu, nes ugnis šaus į viršų. Degančio aliejaus liepsną galima nuslopinti dangčiu ar nedegiu audiniu. Deja, kita dažniausiai daroma klaida, kai su degančia keptuve bėgama link kriauklės ar vonios… Taip neretai elgiasi tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.
Kaip teigia J. Survilienė, didesnė nelaimių tikimybė, kai vaikai, grįžę iš mokyklos, namuose būna vieni. Vienas iš galimų pavojų namuose – netikėtai kilęs gaisras. Dažniausiai gaisrų metu vaikai žūsta namuose, kuriuose nėra dūmų detektorių arba jie neveikia.
Pareigūnė sako, kad nors ir neįmanoma numatyti visų galimų pavojingų situacijų, bet tėvai būtinai turėtų su vaiku aptarti, ką daryti vienos ar kitos pavojingos situacijos metu.
„Kaip rodo apklausos, su vaikais šeimose nekalbama apie gaisro pavojų, kol jis nekyla. Vaikai dažnai žino, kad negalima atidaryti durų nepažįstamam žmogui, bet kaip apsisaugoti, kilus gaisrui, dažniausiai jam neužsimenama. Deja, vaikai dažnai nesugeba įvertinti gaisro pavojaus, todėl gaisro metu, nežinodami, ką daryti, slepiasi po lova, spintose. Todėl tėvai, norėdami, kad vaikas būtų saugus, turėtų jį paruošti nekasdieninėms situacijoms, kad jis žinotų, jog įsiplieskus gaisrui, reikia išeiti iš namo ar buto, kad išeinant reikia uždaryti duris, o atsidūrus saugioje vietoje, kuo greičiau skambinti 112“, – pataria J. Survilienė.
Taip pat tėvams reikėtų pasiteirauti, ar vaikas gali pasakyti savo namų adresą. Jis turėtų žinoti, kodėl gaisro metu negalima naudotis liftu, o reikia leistis laiptais. Norėdami patikrinti prevencines vaiko žinias, tėvai gali pasiūlyti pademonstruoti, ką jis darytų gaisro metu. Vaikas turi žinoti, kodėl negalima grįžti į degantį butą ar namą.
Pareigūnė pataria tėvams patiems pasirinkti pokalbio formą, nes jie geriausiai pažįsta savo vaiką. Prevencinė informacija gali būti pateikta žaidžiant žaidimus, pasakojant pamokančias istorijas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai nuolat rūpinasi vaikų ir moksleivių prevencinėmis programomis: vyksta į mokyklas, darželius, bendrauja su vaikais miesto ir miestelių renginiuose.
„Siekiame vaikams skiepyti saugos kultūrą. Norime, kad nuo mažų dienų jiems būtų diegiamos šios žinios ir jie tuo domėtųsi. Norėtųsi, kad bendros mūsų visų pastangos padėtų juos apsaugoti nuo nelaimių“, – sako J. Survilienė.
