Artėja mero rinkimų diena Marijampolės savivaldybėje. Ką galvojate apie tiesiogiai rinktų merų praktiką ? Ar ji pasiteisino ? Ar savivaldos modelis Lietuvoje atitinka laiko dvasiai ?
Pastaruoju metu vėl šiek tiek kalbama apie tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje. Tai gerai. Apie 2010 – uosius esu rašęs apie geriausią pasaulio praktiką šioje srityje. Net toks tarptautinis terminas yra Best practise kai kalbama apie progresą ir sėkmingus projektus. Koks turėtų būti mūsų savivaldos modelis, kaip ir su kokiomis galiomis renkamas meras ? Tada tvirtinau, kad toks koks šiuolaikiniame pasaulyje duoda geriausius rezultatus. Manau, kad tai pasiteisino. Net tose savivaldybėse, kuriose merai atstovavo ir tebe atstovauja kitas partijas nei valdančiosios daugumos ar yra nepartiniai, viskas gerai. Neįvyko jokių griūčių ir katastrofų, kaip tiesioginių rinkimų priešininkai gąsdino. Todėl galime tvirtinti, kad tiesioginiai merų rinkimai yra gerai.
Tiesiogiai renkamas meras atstovauja rinkėjams, bendruomenės nariams, bet ne interesų grupelėms pasivadinusiomis partijomis. Man patinka amerikietiškas modelis kai savivaldybės gyventojai tiesiogiai išrenka merą ir 5 – 7 tarybos narius. Daugiau nereikia nes nėra jokių argumentų kodėl jų turėtų būti daugiau. Tarybos narys tik strateginių sprendimų priėmėjas – tarsi koncerno valdybos narys, o meras jų atstovas, idėjų generatorius, vizijų kūrėjas, bendrautojas su žmonėmis ir įvairių lygmenų valdžiomis – atstovas. Visos kitos ūkinės, finansinės, organizacinės problemos aukščiausio lygio profesionalo – vykdomojo direktoriaus reikalas. Taigi, sistema itin paprasta, išbandyta, patikrinta laiko ir tobulai veikianti šalyse kuriose rūpinamasi žmonėmis de facto, o ne tik de jure. De jure tarsi viskas gražu – turime įvairiausių struktūrų. Vienas nurodė sukurti centrinė valdžia kitos buvo sukurtos vietoje. Bet ar visos jos funkcionuoja taip kaip turėtų ? Toli gražu ne. Žinoma atsirastų papildomo darbo, kurio buvo vengiama – kalbėtis su žmonėmis ir rasti daugumai, bet ne vieno asmens kitam asmeniui naudingiausią sprendimą. Reikės piliečių komitetų gvildenančių bendruomenių problemas ir teikiančių siūlymus, reikės juos išgirsti, vertinti, diskutuoti, ieškoti geriausio sprendimo. Štai čia ir didžioji problema ir visos išvestinės. Kitoje pusėje noras „skirstyti“ pinigus, savo nuožiūra, gauti už tai atlygį , būti cariuku ir diktatoriuku – tobulybe visais klausimais ir geriausia, kad tie įkyrūs žmonės nesikištų ir netrukdytų „dirbti“. Galime gyventi daug geriau, daug efektyviau ir paprasčiau su ženkliai mažesnėmis sąnaudomis ir didesne nauda savo bendruomenėms, bet ar sugebėsim perlipti per asmeninių norų ir fantazijų barjerus ? Nuo to priklausys kokią krašto ir bendruomenių ateitį turėsim.
Apskritai praktika rodo, kad savivaldoje partiškumas dažniau reiškia priklausomybę grupei su atitinkamomis saugumo garantijomis nei ideologijos srovei, o ką jau bekalbėti apie savivaldos reikalus. Atstovai savivaldybių tarybose tarpusavio ideologinių skirtumų nežino, o dažnai ir partijų programų. Atvirkščiai tarybų posėdžių metu gana dažnai pabrėžiama, kad savivaldoje nėra partinių reikalų, o tik ūkiniai bendruomenių reikalai. Jeigu kokia nors partija nori dalyvauti savivaldos rinkimuose – tegul. Tačiau iš tiesų čia lemia individai. Gal būt, po daugelio metų užaugs tokia vietinė kultūra kuri bus pajėgi generuoti išskirtines lokalias partines programas ir jas realizuoti. Šiandien visos partijos rašo, kad „kovos“ už vandentiekį, šildymą, autobusus, asfaltą, atliekas, kartais ir už žmones ir t.t. Tad akivaizdu, kad savivaldos problemos ne ideologinės. Kai reikės nustatyti vietos bendruomenės politikas vienu ar kitu klausimu (kuria linkme vystyti miestą, kokiems darbams atiduoti prioritetą ir pan.), tai rinkti bendruomenės atstovai taip ir padarys. Ir tai bus mūsų savivaldybės partija ir mūsų politika tik meras jau nebebus partijų įkaitas verčiamas ką nors duoti už rankos pakėlimą ir jo asmens palaikymą.
Darant tvarką savivaldoje reikia atsisakyti tokių turtuolių pramogų kaip įvairūs politiniai etatai. Vietos savivaldos įstatymas numato ir leidžia savivaldybėse turėti merų pavaduotojus, patarėjus, padėjėjus, sekretorius. Manau, kad tai nereikalingas lėšų švaistymas. Mano praktiniai pastebėjimai rodo, kad tai tik laimėtojų bičiuliai ir nieko daugiau. Jeigu tokie darbai kokie numatomi patarėjams iš tiesų būtų reikalingi , tai ženkliai geriau juos atliktų profesionalūs administracijų darbuotojai. Tai ne tik lėšų švaistymas, tai ir administracinės struktūros darbo destrukcija. Jau esu minėjęs, kad jokių ideologijų čia nėra. Tik noras, sugebėjimas, galėjimas ir altruizmas savo bendruomenei arba minėtų dorybių imitaciją, kurios mito palaikymui ir reikalingi privatūs (iš biudžeto išlaikomi) spaudos atstovai, viešųjų ryšių padaliniai, patarėjai, padėjėjai, konsultantai ir kitoks gyventojų nuomonės apdirbimo balastas.
Prie savivaldos kokybės gerinimo labai prisidėtų ir elektroninis balsavimas. Estai jau tris kadencijos tai daro, mes tiek pat kalbėjome apie darymą kol galų gale pabandėme. Tai priemonė, kuri labai pasitarnauja pilietiškumo ugdymui, yra labai pigi, lengvai suprantama ir prieinama. Taip pat niekas nesugriuvo. Apie tai ištisos knygos parašytos tad vėl reikia imti Best practise ir naudoti. Kaip mūsų senolis Donelaitis rašė, – imkit mane ir skaitykit. Šiuo atveju imkit jau patikrintą, efektyvią ir nebrangią patirtį bei naudokit.
Koks turėtų būti Marijampolės meras ? Kokie mūsų bendruomenės lūkesčiai ?
Manu toks, kuris pritartų mano išdėstytam požiūriui į šiuolaikinę savivaldą. Bendrosios savybės būtų pageidautinos bet kurios savivaldybės merui. Visi norime, kad lyderis būtų doras, išsilavinęs, girdintis ir veikiantis. Kaip nenorime lyderio kuriam daugiau rūpėtų savi reikalai nei bendruomenės. Nenorime vagių ir girtuoklių, nenorime protekcionistų, silpnavalių ir melagių.
Šiuolaikinis gyvenimas labai judrus ir labai globalus. Turėti draugelį Seime ar kur kitus Vilniuje – gerai, bet toli gražu ne pakankamai. Čia nepadės nei vertėjai nei specialistai. Lyderis turėtų laisvai bendrauti bent viena vakarietiška užsienio kalba. Kokius privalumus teikia tiesioginis bendravimas gilintis neverta. Taip pat savivaldybės lyderis turėtų būti labai plataus akiračio ir aukšto intelekto asmenybė.
Na, kad ir toks pavyzdėlis. Prieš gerą mėnesį TV džiaugsmingai informavo, kad didelis ir turtingas Suomių koncernas Outokumpu Vilniuje atidarys didžiulį paslaugų – skambučių centrą. Tai gerai. Naujos darbo vietos ir padorus atlyginimas už darbą, bet kodėl ne Marijampolėje ? Juokinga ? Neturėtų būti prisiminus, kad vienas didžiausių koncerno fabrikų, kuriame dirba per 500 mūsų susigiminiavusio miesto Kokolos gyventojų yra būtent tame miestelyje. Suomiai kiekviena proga tai primena, o atvykusiems svečiams apie jį pasakoja ir noriai demonstruoja. Kuris mūsų savivaldybės pareigūnas turėtų tai žinoti ? Kuris turėtų apie tai nuolatos kalbėtis ? Kuris turėtų lankytis ten ir čia juos kviesti ? Lyg ir aišku kieno tai darbas, o kas buvo padaryta ? Panašu, kad ne viskas. Tai belieka tik nuryti tą piliulę arba nutylėti, ne mūsų reikalas ir nieko mes nežinom. O kiek tokių galimybių Danijoje, Vokietijoje ? Kai susigiminiavusių miestų delegacijos atvyksta į Marijampolę joms paskiriamas „kuratorius“ – tai toks žmogus iš savivaldybės, kuris turi juos užimti … ir viskas. O reikėtų mūsų politiniam lyderiui ir apie anūkus ir apie žūklę ir apie rimtus reikalus kalbėtis. Akis į akį. Angliškai ar vokiškai. Bet pavyksta tik rusiškai ir apie rusiškus reikalus. Todėl mes ir mažėjame. Kartu su visa kita vidutinybių, bestuburių ir politkorektiškų linksėtojų kapelija. Tokio „lyderio“ mums tikrai nereikėtų. Tokio, kuris didžiuojasi technikumo diplomu ir viešai pasakoja, kad svarbiausia gera „chebra“, interesai ir grupė draugų iš partijos. Tokių tikrai nereikia. Tai praeitas tūkstantmetis.
Aš būčiau linkęs tikėti tokiu lyderiu kuris išauga iš pačios bendruomenės. Buvo aktyvus organizacijų narys, tą darė ne vienerius metus, buvo matomas ir yra matomas visuomeniniame gyvenime. Atvirkštinis atspindys – „ Pilypas iš kanapių“ t.y. prieš rinkimus kažkokios partijos iš kažin kur ištrauktas „vaduotojas ir gelbėtojas“. Nuo tokių – saugok Viešpatie. Žinoma, būti matomu, kai informaciniai kanalai priklauso grupei draugų – labai sunku ir beveik neįmanoma. Tokiu būdu grupė išgyvena, išsaugoja savo postus ir įtaką, bet bendruomenė totaliai nukenčia. Kad ir vietinė Marijampolės TV. Ji yra Savivaldybės UAB-as. Kiekvieną dieną liaupsina esamą valdžią ir jos nuostabius darbus, lašas po lašo glaistydama vietinių pragmatikų mintis, nors ir įstatymas draudžia savivaldybėms turėti savo propagandos įrankius. Bet čia kaip su turto deklaravimu, perrašai žmonai ir nieko neturi (de jure) … o karalius vis vien nuogas (de fakto). Visi žino kas yra vietinės TV šeimininkas ir ką rodyti yra politkorektiška, o apie ką ir užsiminti tarp eilučių ne polit korektiška. Galim kalbėti apie rinką ir konkurenciją, apie konstitucijas ir žmogaus teises ar visuotines deklaracijas, jos ir liks deklaracijomis jeigu žodis netaps kūnu ir ne gyvens tarp mūsų ir su mumis. Todėl demokratiją reikia ne žaisti, o joje gyventi. Tada vaikai ir anūkai nevažius į anglijas, bet liks Tėvynėje, nes čia gera, sąžininga, išmintinga, dora, teisinga valdžia ir nuostabus tokių žmonių kuriamas gyvenimas. Kur geriau be rasi ? Marijampolė geriausia.
“Sūduvos gidas” informacija
