Aukštojo mokslo pertvarka

Aukštojo mokslo pertvarkos kokybiniai pokyčiai
Vyriausybės Seimui pateiktas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas
Studentams apie aukštojo mokslo pertvarką

Vieni svarbiausių 17-osios Vyriausybės veiklos prioritetų yra švietimo kokybė, prieinamumas, tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų sistema, veiksmingai remianti visos Lietuvos ir jos regionų ūkio ir visuomenės pažangą. Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus būtini žingsniai pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, finansavimą, kokybės užtikrinimo sistemas.

Svarbiausi aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksniai:

DEMOGRAFINIS, arba pasirengusio studijuoti jaunimo kiekis. Per penkerius metus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo trečdaliu. Numatoma, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos tik apie 16,8 tūkst. abiturientų, t. y. net 55 proc. mažiau nei 2011 metais.
FINANSINIS, arba mūsų šalies galimybės užtikrinti kokybiškam mokslui ir studijoms reikalingus piniginius išteklius. Šiuo metu visas Lietuvos aukštajam mokslui skiriamas finansavimas atitinka maždaug dviejų vidutinio dydžio Vakarų Europos mokslo universitetų finansavimą. Be to, mūsų šalies investicijos į šį sektorių didele dalimi priklausomos nuo ES struktūrinių fondų, kurie po kelerių metų baigsis arba labai sumažės.
MOKSLINIO POTENCIALO, arba pasiekto mokslinių tyrimų lygio, sukurtos infrastruktūros, aukšto lygio dėstytojų ir tyrėjų grupių. Daugelis Lietuvos aukštojo mokslo potencialo įvertinimų rodo, kad šie mūsų akademiniai ištekliai tik kai kur atitinka tarptautinius standartus, be to, yra pernelyg išskaidyti, todėl negalime kaip lygiaverčiai partneriai įsitraukti į tarptautinius tinklus, nuo fragmentacijos kenčia ir studijų kokybė.
POREIKIO, arba šalies, regionų, socialinio ir ūkio sektorių raidos interesų. Kaip rodo turimos analizės, aukštojo išsilavinimo, kaip ir profesinio rengimo, pasiūla šiuo metu prasilenkia tiek su esama darbo rinkos struktūra, tiek su ilgalaikėmis jos raidos tendencijomis.
VALDYMO EFEKTYVUMO, arba sąnaudų ir gautos naudos santykio. Šiuo metu dalies aukštųjų mokyklų sąnaudos ūkiui ir administravimui artėja prie 30 proc. nuo bendro finansavimo, institucijos yra išsidėsčiusios dešimtyse neracionaliai eksploatuojamų pastatų, investicijos į mokslo ir studijų infrastruktūrą yra išskaidytos.

Svarbiausi aukštojo mokslo tinklo pertvarkos principai yra šie:

Pertvarką svarstyti kompleksiškai miesto, regiono ir susijusių sektorių kontekste.
Kompleksiškai peržiūrėti ir sutelkti universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklą.
Derinti potencialo, išteklių ir poreikio kriterijus: (a) ką turime, perspektyvu plėtoti, (b) ko trūksta, ką reikia stiprinti.
Siūlymus svarstyti, remiantis įrodymais (demografiniais, finansiniais, geografiniais, strateginiai, kokybiniai ir kt. argumentai, užsienio ekspertų rekomendacijos).
Sprendimus aprobuoti, dėl alternatyvų apsispręsti Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje, atsižvelgiant į ilgalaikes šalies ir jos regionų bei sektorių raidos strategijas, taip pat į Seimo patvirtintą 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą.

Šiuo metu vyksta konsultacijos su aukštojo mokslo socialiniais dalininkais: savivaldos institucijomis, ministerijomis, asocijuotomis verslo struktūromis, aukštųjų mokyklų tarybomis, Seimo komitetais bei frakcijomis, politikais. Identifikavus pirminius siūlymus, dalininkai, aukštosios mokyklos bus pakviestos teikti šių siūlymų pagrindimus, jei reikalinga, bus formuluojamos, pagrindžiamos ir vertinamos būsimų sprendimų alternatyvos.

Ministro Pirmininko kvietimu socialiniai dalininkai vasario mėnesį pateikė siūlymus dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo. Su pasiūlymais galima susipažinti čia.

Ministro Pirmininko kvietimas teikti siūlymus dėl Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo plano
Siūlymo forma

Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Jai vadovavo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Į darbo grupę įtraukti Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, visuomenės, verslo, studentų atstovai ir ekspertai.

Darbo grupės posėdžių medžiaga

Darbo grupė įvertino vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateikė viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą, padidinti nuo 58 proc. iki 75 proc. Jau nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Planuose – didesnė socialinė parama studentams, kad jiems netektų rūpintis pragyvenimu dirbant nekvalifikuotus darbus.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kt.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengtą planą į Vilniaus universitetą įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.

Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Darbo grupės parengti ir 2017 m. gegužės 2 d. Vyriausybei pateikti siūlymai dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo

Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į morališkai pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos dokumentacija

17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. XIII-163 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“
Valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka (iššūkiai ir gairės)
Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė (MOSTA)
Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizės rodikliai (MOSTA)
Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Vilniaus regione (MOSTA)
Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Kauno regione (MOSTA)
Švietimas ir mokslas Klaipėdos regione (MOSTA)
Profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalga Šiaulių regione (MOSTA)
Profesinio mokymo ir studijų būklės apžvalga Alytaus regione (MOSTA)
Profesinio mokymo ir studijų būklės apžvalga Panevėžio regione (MOSTA)
Stojančiųjų mažėjimo ir reiklesnio priėmimo poveikis Lietuvos universitetų tinklui (LAMA BPO)
Abiturientų tolimesnio mokymosi duomenys ir prognozė iki 2025 metų pagal apskritis (MOSTA)