Lietuvoje yra tėvų, kurie vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui perveda daugiau negu 200 eurų kišenpinigių.
Tačiau didžioji dauguma apsiriboja kelis kartus mažesnėmis sumomis, rodo SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktos apklausos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad, Lietuvos gyventojų kišenpinigiai yra gausiausi, lyginant su Latvija ir Estija.
„Vaikams augant keičiasi ir jų poreikiai. Todėl prasidėjus naujiems mokslo metams daliai tėvų natūraliai kyla klausimas, kiek kišenpinigių reikėtų skirti savo vaikams, atsižvelgiant į jų amžių ir mėgstamas veiklas. Vieno apibrėžto atsakymo nėra – sau tinkamą turi rasti kiekviena šeima, planuodama bendrus finansus, skaičiuodama išlaidas ir pasverdama, kurias finansines atsakomybes perleis vaikui“, – komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Pusė vaikų kišenpinigių gauna kiekvieną mėnesį
Tyrimo duomenimis, maždaug dešimtadalis (9 proc.) tėvų nėra linkę kas mėnesį skirti 7–17 metų amžiaus vaikams pinigų, kuriuos šie galėtų valdyti patys. Užtat kur kas daugiau (39 proc.) yra tėvų, kurie kišenpinigių duoda, bet – tik kartais.
Daugiausia apklausos dalyvių (51 proc.) Lietuvoje nurodė, kad kišenpinigių skiria kiekvieną mėnesį. Anot S. Strockytės–Varnės, būtent finansinių įplaukų pastovumas yra labai svarbus siekiant pakloti pamatus disciplinuotam bei atsakingam finansiniam elgesiui, planavimo įgūdžiams ir net saugumo pojūčiui. „Kitaip tariant, pusė šeimų Lietuvoje vaikams leidžia būti savo asmeninių finansų šeimininkais: aktyviai mokytis, priimti savarankiškus sprendimus ir pamatyti atitinkamus jų rezultatus, taip pat – planuoti ateitį ir suprasti ekonomiką“, – pažymi asmeninių finansų ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Latvijoje yra 40 proc. reguliariai kišenpinigių duodančių tėvų. Estijoje ši tradicija yra labai panaši į Lietuvos – pinigų asmeninėms vaikų išlaidoms skiria 51 proc. tėvų. Tiesa, apklausa Estijoje parodė, kad šios šalies vaikai yra kiek labiau linkę dirbti ir patys užsidirbti pinigų.
Atkreipia dėmesį į taisyklių ir sąlygų prasmę
Maždaug 2 iš 5 tėvų per apklausą Lietuvoje pažymėjo, jog turi aiškią kišenpinigių skyrimo tvarką. Tokia pat dalis respondentų pripažino, kad sistemos šeimoje nėra – sprendimas būna spontaniškas arba atsižvelgiant į konkretų poreikį.
Mažiausia dalis (23 proc.) tėvų teigė, sistemą turi, bet ji nėra aiškiai apibrėžta – sumą ir dažnumą lemia tam tikros taisyklės ir sąlygos, pavyzdžiui, vaikų indėlis į namų ruošos darbus, elgesys ir kt. Taigi, SEB banko ekspertė S. Strockytė–Varnė daro išvadą, kad kai kurie tėvai finansus naudoja kaip motyvacinę arba elgesio kontrolės priemonę.
Atsižvelgdama į psichologų rekomendacijas, ji įspėja, kad kišenpinigiai šeimoje neturėtų tapti bausmės–apdovanojimo įrankiu, nes tokiu atveju atsakomybę ir kitas vertybes vaikai ims matuoti pinigais – apsimoka ar ne; jaunoji karta gali prarasti vidinę motyvaciją ir pasitikėjimą savimi. Ne veltui psichologai pataria kišenpinigius naudoti kaip finansinio raštingumo ir kitų įgūdžių lavinimo priemonę, o ne kaip elgesio kontrolės mechanizmą.
Pasak ekspertės, ypač svarbu, kad vaikas žinotų, jog gaus kišenpinigius reguliariai – tik tuomet jis galės juos planuoti, skaičiuoti ir net pradėti taupyti. Jei kišenpinigiai priklauso nuo elgesio ar yra nenumatyti, vaikas negali jais pasitikėti kaip pastoviu pajamų šaltiniu. Dėl šios priežasties gautus pinigus jis gali skubiai išleisti, bijodamas, kad kitą kartą jų negaus.
Lietuviai pasirodė dosniausi
Tyrimas Lietuvoje parodė, kad pusė (49 proc.) kišenpinigius skiriančių tėvų Lietuvoje vaiko sąskaitą ar kišenę papildo kas savaitę.
Tarp visų apklaustųjų mūsų šalyje pasitaikė respondentų, kurie nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį skiria daugiau negu 200 eurų. Iš visų galimų pasirinkimų Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, dominavo trys sumų rėžiai: iki 20 eurų, 21–50 eurų ir 51–100 eurų. Tik latviai (47 proc.) ir estai (42 proc.) dažniausiai savo atsakymuose žymėjo iki 20 eurų per mėnesį siekiančią kišenpinigių sumą, o Lietuvoje populiariausia suma (38 proc. pasirinkimų) buvo 21–50 eurų vienam vaikui.
Be to, 23 proc. tėvų Lietuvoje nurodė, jog vaiko kišenpinigiams per mėnesį vidutiniškai skiria 51–100 eurų sumą. Latvijoje tokių tėvų yra 13 proc., Estijoje – 14 procentų. Lygindama šiuos duomenis, SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė prieina prie išvados, kad tėvai Lietuvoje yra dosniausi kišenpinigių. Tačiau ekspertė pabrėžia: svarbu ne tik tai, kiek duodama, bet ir kaip duodama. Vaikui finansinio atsakingumo išmokti padeda ne didesnė suma, o nuoseklumas bei aiškios taisyklės, kurių laikosi visa šeima. Pasak asmeninių finansų ekspertės, svarbiausia, kad su tėvų dosnumu vaikus pasiektų pamokos, kurios brandina vertybes ir asmenybę.
