Fronte padėtis ta pati, ukrainiečiai išlaiko iniciatyvą, o rusai net nepajėgia pamėginti ją perimti atgal. Rusijos pajėgų gynyba braška, Chersono atsiėmimas atrodo gerokai greitesnis, nei buvo galima tikėtis. Iš Krymo išvesti rusų povandeniniai laivai, nes okupuotas pusiasalis, kuris turėjo būti neįveikiama tvirtove, nepajėgia apsiginti nuo ukrainiečių bepiločių ir raketų.
Pranešama apie Krymo pusiasalio prieigose kasamus apkasus, nors šios informacijos patikrinti nepavyko.
Tai yra šviesioji pusė. Yra ir tamsioji. Karinius pralaimėjimus Rusija mėgina taisyti ryžtingais politiniais sprendimais. Kalbu apie okupuotų teritorijų aneksiją. Kremlius skubiai suorganizavo Luhansko ir Donecko separatistinių darinių, taip pat Chersono ir Zaporižės sričių „referendumus“, kurie numatyti rugsėjo 23-27 dienomis. Šiek tiek stebina ilga – net 4 dienų trukmė. Nes tikėtina, kad dar iki „referendumo“ pradžios kai kuriose vietovėse jau bus Ukrainos pajėgos, ir ukrainiečių kariai rodys paimtas „balsavimo“ urnas, o galbūt ir iš anksto suklastotų biuletenių pundus.
Iš pradžių „referendumai“ atrodė kaip grasinimas. Mėginimas priversti Ukrainą ir Vakarus skubiai sėsti prie derybų stalo ir tartis su Rusija. Tikriausiai Kremlius labai norėtų tokio scenarijaus, tačiau pats juo netiki. Todėl einama va bank, aneksuotas teritorijas pridengiant grasinimu panaudoti branduolinį ginklą. Kuo toliau, tuo mažiau atrodo tikėtinas Putino ryžtas prisiimti atsakomybę dėl branduolinio ginklo, jis iš viso nemėgsta prisiimti atsakomybę. Bet nežinomybės ir netikrumo faktorius išlieka, ir Kremlius mėgins jį maksimaliai išnaudoti.
Kuo toliau, tuo daugiau šansų, kad Kremlius dėl patiriamų pralaimėjimų bus priverstas skelbti mobilizaciją. Tačiau kol kas vis dar bus mėginama išsiversti ieškant naujų samdinių. Vėl palengvinta galimybė pasisamdyti į tarnybą užsieniečiams. Visų pirma bus viliojami Rusijoje dirbantys kaimyninių Azijos valstybių gyventojai. Visgi aš gerai prisimenu krizės nukamuotų šrilankiečių ir etiopų eilutes prie Rusijos ambasadų ir konsulatų, norinčių kariauti už rusų pinigus Ukrainoje. Bet Kremliuje puikiai supranta visus su tuo susijusius sunkumus. Manau jie netgi patys prisibijo atsivežti tokius nevaldomus kareivas.
Kremliaus padėtis dabar primena seną rusišką posakį, kurį šiek tiek sušvelninsiu – norisi ir žuvelę suėst, ir ant vinies neatsisėst. Bet taip retai kada gaunasi, tiesa?
Slava Ukraini!