Bachmute mūšių intensyvumas nemažėja, rusai spaudžia non-stop, net ir naktį, o ukrainiečiai ryžtingai ginasi, esant galimybei – kontratakuoja. Padėtis čia išlieka itin sunki, kaip pasibaigs mūšis už Bachmutą kol kas neaišku.
Anksčiau kelis kartus rašiau, kad sekančiu rusų taikiniu, kuriame Ukrainos pajėgas mėgins įtraukti į sekinančius mūšius, bus Avdijivka. Čia rusai puola, bet tuo pačiu taiko naują taktiką. Anksčiau tokius svarbius taškus priešakinėse linijose apšaudydavo artilerija ir salvinėmis raketinėmis sistemomis, tankais ir minosvaidžiais, t.y. gana artimo nuotolio ginklais. Tuo tarpu Avdijivka patiria stiprius aviacijos smūgius ir, kas stebima pirmą kartą, yra apšaudoma tolimo nuotolio aviacinėmis raketomis (X-101, X-555 ir X-59), bei oro gynybai skirtomis S-300 sistemos raketomis.
Tokiu būdu yra nuosekliai slopinama ukrainiečių oro ir žemės gynyba, trikdomas tiekimas. Gana pavojinga taktika, nes tokiu būdu yra sekinami ne tik pėstininkų daliniai, bet ir turimos ugnies priemonės. Jeigu parengtų karių Ukraina turi ir juos toliau rengia, tai toks ugnies priemonių sekinimas artimoje ateityje gali leisti rusams čia įgauti ugnies persvarą, kuri savo ruožtu padėtų pulti Rusijos pajėgų šturmo grupėms.
Avdijivkoje pradėjo formuotis pavojinga padėtis, kuri, rusų lūkesčiais, turėtų sutrukdyti ukrainiečiams pradėti didesnio masto puolimą. Ukrainos karinė vadovybė tą puikiai mato, tačiau neaišku, ar spės laiku sureaguoti ir ar tam užteks ugnies priemonių rezervo.
Ukrainiečiai senais sovietiniais bepiločiais atakuoja taikinius Rusijos pasienyje, o rusai pamėgino smogti jų paleidimo aerodromui prie Odesos. Rusų raketos ir bepiločiai Ukrainą turėtų užgriūti neužilgo po Xi vizito.
Apie Kinijos vadovo apsilankymą Maskvoje nelabai turiu ką pasakyti, nes nieko naujo čia neišgirdome, o jokios rimtesnės informacijos iš už uždarytų durų į viešąją erdvę neprasiskverbė. Rusai akivaizdžiai Xi vizitu labai patenkinti. Bet prieš darydamas išvadas palauksiu patikimesnių ir detalesnių žinių.
Į Kijivą „slapta“ atvyko Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida. Po vizito Indijoje jis pasuko ne namo, o į Lenkiją, ir iš čia traukiniu pasiekė Ukrainą. Jo apsilankymas nebuvo netikėtas, nes paskutiniu metu Japonijos žiniasklaidoje ir visuomenėje apie tai buvo daug diskusijų ir kalbų. O ministro pirmininko tarnyba taip vangiai į priekaištus atsakinėjo, kad buvo aišku – vizitas įvyks artimiausiu metu, tačiau apie jį nenorima pranešti iš anksto. Tai paskutinis G-7 valstybės vadovas, kuris dar nebuvo lankęsis Ukrainoje. Taip pat jis yra pirmasis, besilankantis kariaujančioje valstybėje. Iki šiol Japonija tvirtai rėmė Ukrainą, teikė jai paramą „nekovinėmis priemonėmis“. Jeigu japonai perduos ukrainiečiams ir ginklų bei karinės technikos, tai bus dar vienas Kremliaus pralaimėjimas, nukaltas savo pačių rankomis.
Baltarusijoje ramu, šioks toks judėjimas yra, bet jis labiau primena birzgimą, nei grėsmingą ūžesį. Lukašenka vėl surinko represinių struktūrų atstovus, bet, panašu, tiesiog rutiniškai juos motyvuoja režimo palaikymui.
Ne kažin kas paaiškėjo dėl to vadinamo „teroristo“, kuris buvo nukautas Gardine. Pasikartosiu, bet jo sulaikymo operacija yra dar vienas Baltarusijos KGB nekompetencijos pavyzdys. Bauginti beginklius civilius jiems sekasi kur kas geriau.
Į Ukrainą plūsta technika iš Vakarų. Pažadėti ir senesnių modelių amerikietiški tankai „Abrams“. O Rusija kol kas nesugeba užturbinti savo karo pramonės. Bet ukrainiečiai negali ilgai tempti su savo puolimu. Teks ryžtis, ir kuo anksčiau, tuo geriau.
Slava Ukraini!