Serija pasižymi tradicine vaizdine raiška, tačiau būtent minimalizmas pasitelkiamas norint sukurti atsvarą stereotipiniam Pietų Korėjos įvaizdžiui. Šiuolaikinio miesto erdvių anonimiškumas tampa prielaida korėjiečių uždarumui ir kuria oksimoronišką „kartu, bet atskirai“ metaforą. Todėl tiesioginio žmonių vaizdavimo yra mažiau, negu galima tikėtis gatvės fotografijos žanro pavyzdžiuose.
Itin svarbus gilesnis nuotraukų kontekstas, giliai susijęs su Pietų Korėjos istorija ir kultūra, budizmu ir konfucianizmu. Visgi, klasikine kompozicine estetika siekiama suteikti darbams universalumo, nepavaldaus konteksto išmanymui. Savaime vertingi interpretacijų skirtumai tarp žmonių, susidūrusių su Rytų Azijos kultūra ir visų likusiųjų.
Pop kultūra ir šiuolaikinės technologijos palieka mažai vietos autentikai, tad jos Korėjoje vis mažiau. Serijos autoriui įdomi dabarties ir praeities sąveika, gėdos ir nepatogumo jausmai, kurie kyla korėjiečiams, kartais įsivaizduojantiems „nevakarietiškus“ dalykus kaip peiktinus. Nagrinėjamos vienatvės, supanašėjimo, mirties suvokimo, religijos temos.
Rokas Danilevičius yra politikos mokslų studentas, nuotraukų serija sukurta per vienerius metus, praleistus Pietų Korėjoje.
