Visai netoli Marijampolės įsikūręs miestelis priklausantis Vilkaviškio rajonui. Prie pat pagrindinio kelio stūksanti gyvenvietė amžių glūdumoje garsėjusi savo legendine karčiama.
„Mažieji Gižai dideliame laikraštyje. Žvilgsnis į Gižų praeitį.“ Tokią antraštę perskaičiau 1935 m. spaudoje.
Šaltiniuose rašoma, kad „pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, lygumoje glūdi Gižų bažnytkaimis.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą šiaurinėje miestelio pusėje buvo didelis dvaras su palivarkais. Dvaro žemės driekėsi beveik iki pat Šunskų. Klestėjo rūmelis. Vėliau savininkai sako prasilošė. Prieš pat pirmąjį karą viską nupirko Marijampolės „Žagrės“ draugija. Buvo svarstoma steigti žemės ūkio mokyklą.
Žinoma, kad jau 1860 m. Gižuose buvo bažnyčia ir mokyklėlė. Šventovę globojo dvaras, o mokyklą klebonas. Mokytojas iš klebono gavo butą ir aprūpinimą maistu. Kartais šventasis tėvelis mokytojui parūpindavo alaus statinę. Čia mokėsi kunigas Antanas Radušis. Pora metų čia mokytojavo kunigas Simonas Skinkys iš Antupių.
Šalia buvo ir dvaro išlaikoma lenkiška mokykla. Čia vaikams duodavo knygas, rašymo priemones, o kai kuriems ir drabužius.
Dabar (tarpukaryje) Gižų bažnytkaimį dabina liepų alėja. Puošia ir vienabokštė akmens mūro bažnyčia. Policijos nuovada, klebonija.
Bažnytkaimis stūkso arti pagrindinio kelio į Marijampolę. O turtingi Gižų ūkininkai garsėja visoje Suvalkijoje.“
1935 m.
