Skrandžio vėžys – penktas dažniausias vėžinis susirgimas visame pasaulyje, kasmet nusinešantis šimtus tūkstančių žmonių gyvybių. Viena pagrindinių šios ligos priežasčių – negydoma H. pylori infekcija.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė įspėja, kad beveik 80 proc. šia bakterija užsikrėtusių žmonių gali gyventi ne vienerius metus ignoruodami simptomus ir tyliai platindami užkratą kitiems. Anot jos, siekiant išvengti skaudžių pasekmių, atpažinti pirmuosius H. pylori infekcijos ženklus ir laiku imtis atitinkamo gydymo – būtina.
Helicobacter pylori – greitai plintanti, tačiau ne visada simptomus sukelianti ir sunkiai gydoma bakterija, su kuria susiduria apie du trečdaliai pasaulio gyventojų. Ji apsigyvena žmogaus skrandžio gleivinėje arba viršutinėje plonosios žarnos dalyje ir gali ne tik pakeisti skrandžio rūgštingumą, lemti gastrito bei opų vystymąsi, bet ir smarkiai padidinti riziką susirgti įvairiomis skrandžio vėžio formomis.
Svarbu neignoruoti simptomų
„Nors nemažai žmonių galvoja, kad H. pylori bakterija plinta tik dar besivystančiose šalyse, daugybė užsikrėtimų fiksuojama visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Bakterija plinta per seiles ir mikroskopines išmatų daleles, tad užsikrėsti galima dalijantis indais, stalo įrankiais, bučiuojantis, čiaudint neužsidengus, dalijantis maistu ar nesilaikant rankų higienos taisyklių“, – vardija „Camelia“ vaistininkė A. Krušnienė.
Anot jos, nemaža dalis žmonių, susiduriančių su tokiais virškinimo sutrikimais kaip pilvo pūtimas, deginimo jausmas skrandyje, pykinimas, padidėjęs rūgštingumas, persivalgymo jausmas, raugėjimas, apetito stygius ar skrandžio skausmas, juntamus simptomus priskiria tam tikrų maisto produktų netoleravimui, netinkamai paruoštam patiekalui ar paprasčiausiai „sustreikavusiam virškinimui“. Deja, A. Krušnienė sako, kad į šiuos simptomus ranka numoti nereikėtų.
„Pirmas žingsnis, kurį galime žengti kiekvienas – įsigyti greitąjį savikontrolės testą H. pylori bakterijai nustatyti. Tiesa, jis neatstoja sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose atliekamų tyrimų, tačiau jo tikslumas gali siekti net 95 proc. Jei toks testas parodo teigiamą atsakymą, galima iš karto kreiptis į gastroenterologą detalesniam būklės ištyrimui ir, jei reikia, gydymo paskyrimui“, – pataria vaistininkė.
Ji paaiškina, kad H. pylori infekcija įprastai diagnozuojama atlikus kraujo, išmatų ar endoskopijos tyrimus, o gydymas gali būti sunkus ir ilgas. Bakteriją siekiama išnaikinti keletu skirtingų būdų – gali būti skiriamas net poros antibiotikų kursas, skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai, gerosios žarnyno bakterijos bei kiti jaučiamus simptomus palengvinantys preparatai. Neretai nutinka ir taip, kad tenka keisti gydymo kryptį ir vartoti dar kitus gydytojo paskirus vaistus.
Nesigydant gresia sunkios pasekmės
Vaistininkė A. Kuršnienė atkreipia dėmesį, kad toleruojant infekcijos simptomus ir nesiryžtant gydytis, galima susidurti su tam tikromis komplikacijomis. Kadangi H. pylori prisideda prie skrandžio gleivinės pakitimų, skrandžio sienelėse gali atsirasti smulkių žaizdelių, kurios vėliau virsta skausmingomis opomis. Kai kuriais atvejais skrandžio opos kraujuoja, tad gali būti vemiama ar tuštinamasi su kraujo priemaišomis, varginti silpnumas, galvos svaigimas, dusulys. Jei taip atsitinka – būtina kreiptis skubios pagalbos.
„Ši bakterija gali sukelti ir gastritą – skrandžio gleivinės uždegimą. Dėl H. pylori bakterijos padarytos žalos skrandžio gleivinei, atsiranda patinimas ir vystosi uždegiminiai procesai. Tiesa, ši būklė gali pasireikšti net ir jau esant opoms, tad skrandis susiduria su dar didesne žala. Sudėtingiausia negydomos H. pylori pasekmė gali būti skrandžio vėžiniai susirgimai. Rizika dar labiau išauga jei yra ir paveldėjimo faktorius, asmuo rūko, dažnai vartoja alkoholį, yra nutukęs, turi tam tikrų skrandžio būklių, pavyzdžiui, polipų. Vėžiniai skrandžio susirgimai dažniau diagnozuojami vyresniems nei 50 metų žmonėms, ypač vyrams“, – sako A. Krušnienė.
Papildomos pagalbos priemonės
Tyrimai rodo, kad tinkamai išsigydžius H. pylori infekciją, vėžio rizika sumažėja beveik per pusę. Pasak vaistininkės, įtakos grėsmės sumažėjimui taip pat turi sveiko gyvenimo būdo propagavimas: streso valdymas, metimas rūkyti, alkoholio kiekio sumažinimas arba visiškas atsisakymas, skrandžio rūgštingumo kontrolė.
„Siekiant išsaugoti sveiką skrandžio gleivinę, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką valgome. Siūlyčiau vengti gazuotų gėrimų, riboti išgeriamą kavos kiekį, kepto ir perdirbto maisto suvartojimą, kontroliuoti valgomų patiekalų aštrumą – aštrūs prieskoniai ir padažai kenkia skrandžio gleivinei ir gali sukelti rūgštingumo padidėjimą, skausmą. Kadangi tiek H. pylori infekcija, tiek jos gydymas antibiotikais gali nemenkai sutrikdyti skrandžio mikroflorą ir virškinimo sistemos veiklą, taip pat rekomenduočiau į kasdienį valgiaraštį įtraukti gerųjų bakterijų turinčių produktų: raugintų kopūstų, agurkų, natūralaus jogurto“, – rekomenduoja vaistininkė.
Ji priduria, kad gerųjų bakterijų, ypač Lactobacillus ir Bifidobacterium, vartojimas gali netgi pagreitinti sveikimą nuo H. pylori infekcijos. Jei vartojami maisto papildai, kuriuose nurodytas gyvybingų bakterijų skaičius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad per parą būtų suvartojama bent 4–5 milijardai koloniją formuojančių vienetų.
