Vakar Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje įvyko pirmasis projekto „Jaunas ruduo” renginys – susitikimas-diskusija su keliautoju Aurimu Valujavičiumi.
A. Valujavičius puikiai žinomas dėl savo kelionių dviračiu per Skandinaviją ir Indoneziją, kopimų į ugnikalnius, plaukimų Dunojumi ir Nemunu, tačiau didžiausio dėmesio sulaukęs, kai pernai per Kalėdas su irkline valtimi išplaukęs nuo Ispanijos krantų, po bene 4 mėnesių alinančios kelionės pasiekė JAV krantus– Majamį. Tokią distanciją Pasaulyje įveikė tik 3 asmenys.
Iš pradžių buvo planuota, kad renginys vyks bibliotekos Didžiojoje salėje, tačiau norinčių išvysti keliautoją gausa bei geras oras privertė planus pakoreguoti – perkelti renginį į šalia Bibliotekos esantį Žinių kiemelį.
Kaip jau ir įprasta, keliautojas ir mūsų mieste buvo sutiktas gausiais plojimais.
Pokalbis rutuliojosi labai lengvai, o pirmiausia buvo paliesta A. Valujavičiaus vaikystė. Vyras teigė, kad jo vaikystė nesiskyrė nuo visų kitų, tačiau visada patiko sportuoti – sportu jį „užkrėtė“ aktyviai sportavęs tėtis, tad vaikystėje išbandyta daug sportų šakų. Visgi, labiausiai traukė individualus sportas. Nemažą vaikystės dalį sudarė ir laisvalaikis gamtoje, prie Kauno marių.
Sportas keliautojui dar paauglystėje suformavo požiūrį į sveiką gyvenimo būdą – 29 metų keliautojas niekada gyvenime nėra rūkęs, o alkoholio teragavo vieną kartą – būdamas 13 metų. Tačiau suprato, kad tam jam nėra ir nebus poreikio.
Studijų metais A. Valujavičius studijavo architektūrą, bet kaunietis tikino, kad įgimto bruožo piešti, be ko neįsivaizduojamos šios studijos neturėjo, todėl prieš egzaminus kruopščiai mokinosi, lankė piešimo pamokas. Kaip ir dabar, taip ir tuomet siekiant tikslo vyras negailėjo savo jėgų.
Neabejotinai, didžiausią susidomėjimą susirinkusiems kėlė Aurimo pasakojimai apie kelionę per Atlantą.
Ši kelionė Aurimui buvo jau 10-oji, tad anot jo, kiekviena ankstesnė kelionė dėjo pamatus pasiruošimui. Visas pasiruošimas istorinei kelionei truko 2,5 metų, nes vandens pasaulis buvo gan svetimas. Medžiagos apie kelionę teko ieškoti ir literatūroje, nes internete tokios informacijos maža. Maža to, tokiai kelionei skirtų valčių visame Pasaulyje yra tik apie 100, tad dažniausia jos yra perparduodamos buvusių keliautojų iš rankų į rankas.
Kaunietis atskleidė, kad jo valtis buvo 2017 metų gamybos. Maža to, ji jau porą kartą anksčiau buvo perplaukus Atlantą. Atlantą iš viso yra perplaukę apie 1500 keliautojų, tačiau tik trys (įskaitant A. Valujavičių) – nuo Žemyninės Europos. Manoma, kad kelionės metu buvo atlikta apie 2 milijonai yrių, tačiau tikslūs duomenys vis dar skaičiuojami.
Įprastam žmogui vien nuo minties apie kelionę vienam per Atlantą darosi baugu, tačiau A. Valujavičius susirinkusiems marijampoliečiams ir miesto svečiams teigė, kad Atlantas užgrūdino kantrybę, privertė tapti ramesniu žmogumi, mažiau sureikšminti įvairius gyvenimo procesus.
Savo kelionei keliautojas pasirinko gruodžio – kovo laikotarpį, kai Atlanto vandenyne nėra audrų sezono. Tačiau norint suspėti įveikti distanciją laiku, snausti nebuvo kada, todėl kasdien tekdavo irkluoti po bene 12 valandų.
Rutiną kartais pakeisdavo žvejyba, bendravimas su artimaisiais, draugais bei gyvūnų stebėjimas – regėti delfinai, banginiai.
Kelionė reikalavo ne tik psichologinių, bet fizinių pastangų – keliautojui miegoti tekdavo ant pilvo, nes nuo irklavimo sėdmenys būdavo skausmingi ir pavargę. Maža to, visą kūną nusiedavo druska.
Atsakydamas į susirinkusių klausimus, A. Valujavičius akcentavo, kad sunkiausia buvo kelionės pradžia, o traumų tikimybė visos kelionės metu buvo labai didelė – dėl didelio judėjimo. Maža to, tekdavo susidurti su didelėmis bangomis – užklupus 4 metrų bangoms, tekdavo prisisegti specialiu karabinu.
Tačiau ir šie gamtos išbandymai keliautojo netrikdė – pirmasis lietuvis perplaukęs Atlantą teigė, kad neturėjo didelių baimių, jog kažkas gali atsitikti. Maža to, kartais į galvą šaudavo nutrūktgalviškos mintys – pavyzdžiui kaip šokti ant ryklio nugaros.
Daugiau nei keturių mėnesių kelionėje pasitaikė ir liūdnų momentų – ypač supratus, kad pagerinti Pasaulio rekordą ir įveikti 8000 km. atstumą per greičiau nei 110 dienų nepavyks. Visgi, tokias mintis vijo muzika, kurios klausyta labai daug – keliautojas buvo įsirašęs daugiau nei 3000 dainų.
Nors ši kelionė buvo psichologiškai sunkiausia, vyras teigė, kad fiziškai sunkiausia buvo keliauti po Indoneziją. Be to, kelionė per Atlantą nebuvo ir ilgiausia – dviračiu keliaujant per Skandinaviją praleista 200 dienų. Kelionių metu gelbėjo ir geros geografijos žinios – mokykloje šis dalykas Aurimui sekėsi puikiai.
Siekiant save labiau motyvuoti, prireikdavo ir nedidelių, bet malonių iššūkių – keliautojas atskleidė, kad itin mėgsta gerti „Sprite“, todėl įveikęs savo užsibrėžtą tam tikrą kelionės dalį, leisdavo sau pasilepinti. Juolab, kad maisto atsargų keliautojas turėjo nemažai – 170 kilogramų (visa valtis su įranga svėrė apie 700 kg.), o per dieną turėdavo suvartoti net 6000 kalorijų.
Plaukdamas vyras neatsiliko ir nuo Lietuvos naujienų – juokavo sekęs Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių dramos eigą, žiūrėjęs tinklalaidę – greitesniam laiko praleidimui.
Besibaigiant pokalbiui, A. Valujavičius atskleidė, kad jau turi susiplanavęs būsimų kelionių planus iki pat 2027 metų – planuojama ir vėl keliauti upėmis, kalnais, minti dviračiu. Visgi, šiuo metu didžiausią laiko dalį sudaro namo ant vandens statybos, kurios turėtų būti baigtos jau lapkričio mėnesį.
Pasibaigus oficialiai daliai, keliautoją užplūdo gerbėjų minia, norinčių nusifotografuoti, paprašyti autografo ar tiesiog paspausti drąsiai vadinam Lietuvos didvyriui. Belieka palinkėti sėkmingų kitų kelionių!
Galerijoje – Jurgio Švedo nuotraukos
