Suaktyvėjęs vaikų bendravimas su nepažįstamais virtualiais draugais bei prarandamas poreikis gyvai bendrauti su bendraamžiais – viena iš karantino metu išryškėjusių grėsmių.
Dažniausiai vaikai net nežino, kas iš tikrųjų slepiasi po virtualių draugų siunčiamomis nuotraukomis, naiviai jais tiki, atvirauja, neišlaikydami būtinų ribų dalijasi slapčiausiais savo išgyvenimais. Kodėl atsiranda tokie virtualūs draugai ir kuo tai gali grėsti, kalbamės su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos psichologe Romalda Stasioniene.
Būdai užpildyti bendravimo vakuumą
Pasak psichologės, karantinas pakeitė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių bendravimo įpročius. Apribojus fizinį bendravimą su bičiuliais, vaikai pradėjo ieškoti būdų, kaip užpildyti bendravimo vakuumą. Virtualus bendravimas, o ypač susirašinėjimas tampa labai patraukliu todėl, kad rašant lengviau dalintis savo išgyvenimais. Bendravimas tampa mažiau paviršutiniškas, neapsiriboja trumpomis frazėmis „ką tu?” ir pan. Taip sukuriamas artumas arba artumo iliuzija.
Specialistė pabrėžia, jog daug lengviau idealizuoti pašnekovą bendraujant per atstumą, nei susitikinėjant su juo realiame gyvenime. Nematant virtualaus draugo, labai lengva patikėti tuo, kas rašoma, nors visa tai gali būti netiesa, juk susirašinėdami mes nematome žmogaus spontaniškų reakcijų, kurias pastebėtume susitikę ar bent jau vaizdo pokalbyje.
Specialistai perspėja
„Jeigu paaugliui artimiausiu žmogumi tampa virtualus draugas, verta susimąstyti, kodėl realiame gyvenime jis nepatiria artumo, neturi kam išsipasakoti. Paaugliui svarbu sukurti santykius su abiejų lyčių draugais, galimai šioje srityje vaikinui kyla sunkumai. Tuomet atsiranda pavojus ilgam užstrigti virtualiose draugystėse ir vis labiau tolti nuo realių santykių kūrimo”, – teigia R. Stasionienė.
Specialistai, susiduriantys su neigiamomis virtualaus bendravimo pasekmėmis, perspėja, jog neretai tokios draugystės nejučia gali įtraukti į nusikalstamas veikas, kurių aukomis gali tapti patiklūs vaikai. Po maloniais internetiniais draugais neretai slepiasi vaikų pornografijos mėgėjai, prekiautojai žmonėmis, vagys ir kiti nusikalsti linkę asmenys.
2020 metų Kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalgoje teigiama, jog Lietuvoje nukentėti nuo prekybos žmonėmis galėjo 11 asmenų, 6 iš jų vaikai.
Vaiko teisių gynėjams net ir vienas nukentėjęs vaikas yra per daug. Nerimą kelia tai, jog daugiau nei pusė visų tapusių prekiautojų žmonėmis taikiniais yra vaikai.
Kaip reikėtų reaguoti tėvams?
„Jeigu tėvai žino apie tokią draugystę, tai jau yra gerai, reiškia jie nepraradę ryšio su savo vaiku. Jei tėvai bandys atkalbinėti, pasakoti apie grėsmes, drausti šį bendravimą, vaikas bet kokia kaina ims ginti tai, kas jam brangu ir užsisklęs, o tėvai praras ryšį su juo”, – nuogąstauja psichologė.
R. Stasionienė pataria tėvams pasidomėti, kas jų vaiką patraukė šioje draugystėje, koks tas virtualus draugas, kuo jis ypatingas, kodėl jie vengia bendravimo vaizdo skambučiais.
Psichologė pabrėžia, jog po atviro pokalbio su vaiku apie internetinį draugą tėvai turėtų vengti bet kokio vertinimo. „Leiskite vaikui pačiam apmąstyti pokalbio su jumis turinį. Taip pat pasidomėkite, kokie sunkumai kyla jūsų sūnui arba dukrai gyvai bendraujant su bendraamžiais. Tik bendras šių sunkumų sprendimas ir realių santykių užmezgimas gali padėti vaikui neužstrigti virtualių santykių pasaulyje”, – tėvams pataria R. Stasionienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM inf.
