Slaptasis Molotovo – Ribentropo paktas padalino Europos žemėlapį į dviejų agresorių įtakos zonas. Būtent jis nulėmė tolimesnį Suvalkų krašto žmonių likimą.
Vokietijos ir TSRS 1941 m. sausio 10 d. susitarimu dėl gyventojų mainų (toliau GMS – gyventojų mainų susitarimas) prievarta pagal tautinį požymį iš Suvalkų krašto į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją buvo perkelta 14 000 asmenų. 
Perkėlimo metu jie neteko Lenkijos pilietybės. Dauguma jų buvo apgyvendinti Sūduvoje pagal tą patį GMS į Reichą repatrijavusių žmonių ūkiuose ir namuose. Taip ne savo noru iš Suvalkų perkeltieji žmonės 1941 metais tapo Lietuvos TSR piliečiais.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1991 m. kovo 11 d., jie įgijo nepriklausomos Lietuvos pilietybę. Tačiau kai LR Seimas pradėjo priiminėti restitucinius ir kompensacinius įstatymus, Lietuvoje gyvenantys Suvalkų krašto asmenys pateko į priimtų įstatymų užribį dėl to, kad jie Lietuvos piliečiais nebuvo iki 1940 m. birželio 14 d. (?!)
Kai Seimas 1996 metais ruošėsi priimti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, Suvalkiečių draugijos taryba įteikė Seimui prašymą su argumentuotais įrodymais apie GMS ir jo pasekmes. Seimo 1997 metais priimtame įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė išspręsti perkeltųjų pagal GMS asmenų problemas. Tačiau ne visi įstatymus įgyvendinančių institucijų valdininkai sugebėjo „perskaityti“ GMS ir laiku priimti įstatymų pataisas.
GMS yra tarptautinė teisinė problema. Tad sprendžiant klausimus reikėjo išsamiai įsigilinti į seniai vykusius procesus, išsiaiškinti kaip juos išsprendė kitos valstybės. Vokietijos Fedaracinės Respublikos Bundestagas nuo 1994 metų ruošėsi ir 2000 metais priėmė fondo “ATMINTIS, ATSAKOMYBĖ IR ATEITIS“ įstatymą. LGGRTC įgyvendinantis Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą privalėjo siekti, kad visi Lietuvos piliečiai, nežiūrint teritorijos, kurioje jie vykdė priverstinius darbus, gautų iš šio fondo kompensacijas. Tačiau tuometinė LGGRTC generalinė direktorė nesugebėjo įsigilinti į minimo fondo nuostatas ir sutrukdė kai kuriems Lietuvos piliečiams ir daugumai perkeltųjų pagal GMS šeimų nariams ir jų vaikams gauti šio fondo anketas. Nežiūrint šių trukdymų draugijos tarybai pavyko užregistruoti beveik 300 asmenų. Jie gavo fondo anketas ir jeigu nustatytu laiku susitvarkė ir išsiuntė reikalingus dokumentus, Vokietija per Hansa banką perkeltiesiems pagal GMS asmenims ir jų vaikams, gimusiems okupacijų metais, 2008 metais jau eurais baigė išmokėti kompensacijas už 1941-1945 metų priverstinį darbą.
GMS buvo ne tik gyventojų, bet ir jų nuosavybės teise turėto turto mainai. Todėl pavėluotai priimtos kai kurių restitucinių ir kompensacinių įstatymų pataisos pažeidė perkeltųjų šeimose okupacijų metais gimusių įpėdinių teises. Jie tapo amžinaisiais tremtiniais ir šiandien dar yra nelygiateisiai Lietuvos piliečiai.
Pagal GMS 1941 m. iš Suvalkų buvo perkelta 14 000 asmenų, o nukentėjusio – perkeltojo statuso pažymėjimą ir nukentėjusio asmens valstybinę pensiją nuo 2005 m. liepos 1 d. gavo tik 2 320 (tokie buvo to meto LGGRTC daviniai). Ne visi garbaus amžiaus nukentėjusieji sulaukė, kol Seimas kas penkti metai priimdavo pavėluotą įstatymą. Dėl to didėjo nusivylimas valdžios pažadais.
Dokumentų tvarkymas reikalavo daug pastangų, tad ne visi to ėmėsi. Kai kurie piliečiai „atsibudo per vėlai“, tad mėgindami ieškoti kompensacijų, atsiduria pasipinigautojų spąstuose. Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ tarybos nariai ne kartą girdėjo, kad Vilkaviškyje yra „specialistas – gelbėtojas“, kuris tvarko dokumentus kompensacijoms iš Vokietijos gauti. Šių „gelbėtojų“ paslaugos nėra pigios. Tuo įsitikino viena draugijos narės dukra, norėjusi sutvarkyti savo motinos ir dviejų tetų kompensacijų gavimo dokumentus. Nuvykusi į Vilkaviškį tik dėl to, kad neturėjo visų reikalingų dokumentų, susitikimą atidėjo kitam kartui. Tačiau po mūsų pakalbio ji sužinojo tikrąją situaciją ir pas „geradarį“ vargu ar dar kartą vyks. Vienas toks teisininkas dar nuo 2016 metų labai aktyviai reiškėsi Klaipėdoje. Prieš porą metų jis baigė savo veiklą šioje „ašarų pakalnėje“, o skaudžias jo nepigių paslaugų pasekmes pajus apie 30 Lietuvoje gimusių asmenų, iki šiol neturinčių prilygintojo nukentėjusiam-perkeltajam asmens pažymėjimo. Manoma, kad gal būt šio veikėjo įtakojami jie 2016 m. pareiškė raštu, kad nutraukia Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ narystę. Šis faktas paaiškėjo šiemet Klaipėdos narių grupės susirinkimo metu. Kaune prieš porą metų teko aiškintis su vienos valstybinės įstaigos darbuotoja, kuri teigė, kad niekas jai negali drausti neva padėti žmonėms nesusigaudantiems įstatymuose. Paklausus, kokiu pagrindu ši savivaldybės tarnautoja reikalauja sprendimui perteklinių dokumentų, už kuriuos tenka mokėti, to ji man nesiteikė paaiškinti. Ši mano straipsnio dalis skamba kaip senajame kaime charakterizuojamas gandas – „Sakė boba vienaakė“… Kalbų ir vėjų nesugaudysi. Bet tokie iš visur sklindantys gandai ne kartą turi ir realų pagrindą. Gal būt tai naujas pasipelnymas iš likimo nuskriaustų ir įstatymų painiavoje nesusigaudančių pagyvenusių žmonių, apgaudinėjimas siekiant savanaudiškų tikslų?
Dar 2011 m. mūsų draugijos taryba išsiaiškino, kad jokie individualūs asmeniški prašymai Vokietijos FR Bundestagui nebus svarstomi po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 3 d. priimtos Rezoliucijos įgyvendinimas nutrūko dėl Lietuvos Vyriausybės nevienodo dviejų okupacinių režimų pasekmių vertinimo.
Suvalkiečių draugija „Suvalkija“ 2015 m. Marijampolėje surengė konferenciją „20 metų demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, kur buvo daug diskutuojama visomis čia minėtomis temomis. Šiemet Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija mūsų draugijos prašymu paruošė Valstybinių pensijų 11straipsnio įstatymo pakeitimo projektą. Jei tam bus pritarta, šias pensijas turėtų gauti 186 Lietuvos piliečiai, turintys LGGRTC nukentėjusio-perkeltojo asmens pažymėjimą.
Taip bus įgyvendintas svarbiausias Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ 1994 metais LR Teisingumo ministerijoje įregistruotuose įstatuose išsikeltas uždavinys. Tokius tikslus užsibrėžti ir įgyvendinti buvo galima tik visų marijampoliečių ir jų išrinktų Seimo narių pagalbos dėka.
Suvalkiečių draugijos „SUVALKIJA“ pirmininkė
Birutė Kižienė (tel.: 8-673-86853)
