Kai gyvenimo būdas, vertybės ir pomėgis neatskiriami…

Spalio 3 dieną Marijampolės baikerių klubas „Siena“ surengė šiltojo sezono uždarymo šventę. Apie 14 valandą po miestą ir jo apylinkes, lydimi kelių policijos ekipažų, riaumodami ir griaudėdami tarsi lavina, apžergę savo dažniausiai juodai dažytus, išpuoselėtus „žirgus“, riedėjo per 140 motociklininkų. Reginys išties įspūdingas, o kai kuriems žmonėms net keliantis šiurpulį.

Pasak vienos, Marijampolėje prie Šv. Arkangelo prokatedros įsikūrusių senelių globos namų darbuotojos, pro juos tądien griaudėdami pralėkę baikeriai taip išgąsdino senelius, jog daliai jų net vaistų prireikė. Mat pagalvojo, kad karas prasidėjo…

Apie šį judėjimą jau prirašyta begalės straipsnių, visuomenė dar vis prieštaringai vertina jų veiklą, tad skaitytojui tik priminsiu, jog baikeriu negali būti kiekvienas to panorėjęs. Baikeriai – tai motociklininkai priklausantys uždariems motoklubams. Norint tapti klubo nariu būtina praeiti griežtą atranką su bandomuoju kelių metų laikotarpiu ir būti aktyviu nariu.

Heraldas Kalesevičius © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas

Kitaip tariant, norint tapti baikeriu tik motociklo ir pasivažinėjimo juo negana: tam būtina prisijungti prie klubo, paklusti gan griežtoms jo vidaus taisyklėms ir gyvenime vadovautis tam tikromis vertybėmis. Taigi, išeitų, kad pavienių baikerių būti negali.

Beje, baikerių judėjimo pradžia laikoma JAV Kalifornijos valstijos darbininkų barai, kur po Antrojo pasaulinio karo ėmė burtis motociklų ir laisvo gyvenimo būdo gerbėjai. Išplitus šiam judėjimui Amerikoje, jis kiek vėliau persimetė ir į kitus pasaulio regionus. O Lietuvos baikerių veikla siejama su Nepriklausomybės atgavimo metais.

Marijampolėje Baikerių klubas „Siena“ netrukus švęs savo dvidešimt antrąjį gimtadienį, tad jo įkūrėjas bei vadovas, Heraldas Kalesevičius, sutiko atsakyti į kelis „Sūduvos gido“ klausimus.

Tai vis tik kokie tie mūsų Sūduvos krašto motociklininkai, arba kitaip sakant baikeriai?

Marijampolės baikerių klubas „Siena“ Įkurtas 1998 metų lapkričio 20 dieną mano iniciatyva. Mūsų klubo nariai kaip, beje, ir kitų baikerių klubų Lietuvoje ir pasaulyje nariai, pirmiausia yra bendraminčiai, kuriuos vienija netradicinis požiūris į gyvenimą ir meilė motociklams. Pas mus griežta tvarka ir organizacija, o tautiškumas bei patriotizmas mums nėra tik skambūs žodžiai. Klubo nariai profesiniu požiūriu labai skirtingi, pas mus yra statybininkų, gaisrininkų, policininkų, kariškių, apdailininkų, autošaltkalvių, o kurį laiką turėjome savo gretose net kunigą Remigijų Gaidį, tačiau dėl luomo keliamų tam tikrų reikalavimų jis, deja, turėjo atsisakyti šios veiklos. Vyriausias amžiumi baikeris jau sulaukė 65-mečio, o jauniausiam – dvidešimt penki.

Nors keliu skriejantis baikeris daugeliui žmonių asocijuojasi su neribota laisve ar nerūpestingomis šėlionėmis, bet iš tikrųjų tikras baikeris pasižymi drausmingumu, laikosi griežtų klubo vidaus tvarkos taisyklių bei paiso hierarchijos. Nesilaikantys griežtos tvarkos, taip pat klubo nario elgesio reikalavimų motociklininkai pas mus ilgai neužsibūna…

Kokių tikslų savo veikloje klubo nariai siekia ir kaip jiems sekasi įgyvendinti planuotas veiklas?

Be fanatiškos meilės savo dviratei transporto priemonei mes dar siekiame kuo geriau pažinti pasaulį, daug keliaujame. Su savo baikais, klubo egzistavimo metais, nuriedėjome tūkstančius kilometrų visų Europos šalių keliais, užmezgėme ryšius su kolegomis užsienyje. Glaudžius ryšius palaikome su bendraminčiais kituose Lietuvos regionuose, rengiame bendras šventes ir sąskrydžius, aplankome su Lietuvos istorija siejamas vietas, neseniai Medininkuose dalyvavome solidarumo akcijoje su žmonėmis kovojančiais už demokratiją Baltarusijoje. Visa tai plečia mūsų akiratį. Deja, koronavirusinė pandemija besibaigiantį sezoną sugadino, tačiau tikime, jog sekančiais metais atsigriebsime.

Jau dešimt metų bendraujame su Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos vaikų globos namų auklėtiniais. Jie labai mūsų laukia ir nori pasivažinėti su mumis motociklais. Kartu su žvejų klubu „Orija“ vieną kartą per metus rengiame žūklės varžybas, kuriose be mūsų dalyvauja šio klubo žvejai ir vaikų globos namų auklėtiniai. Po to verdame žuvienę.

Daugelis mūsų klubo narių yra kraujo donorai, periodiškai dalyvaujantys donorystės judėjimo rengiamose akcijose. Taipogi esame nuolat kviečiami dalyvauti įvairiose šventėse Marijampolėje bei kitur. Jaunuomenę ir ne vien ją domina mūsų išpuoselėtos ratuotos judėjimo priemonės, mūsų simbolika bei apranga.

Kaip pakito klubo „Siena“ narių ir draugų skaičius per tuos du su trupučiu dešimtmečius?

Įkūrimo dieną klubas vienijo viso labo tik septynis motociklininkus, o dabar jų turime per keturias dešimtis. Šiaip į mūsų klubo patalpas be jo narių, patekti gali tik tie, kuriuos mes pasikviečiame į svečius, visiems likusiems mūsų klubo durys uždarytos. Kartais mus aplanko svečiai iš Vokietijos, Lenkijos baikerių klubų ir žinoma kolegos iš kitų Lietuvos regionų. Ypač seniai draugaujame su vilniečių baikerių klubu „Vorai“. Beje, šiuo metu šalyje aktyviai veikia per penkias dešimtis baikelių klubų.

Ateityje norėtume įsirengti savo nuosavas motociklų remonto dirbtuves, nes kol kas glaudžiamės Marijampolės savivaldybės išnuomotuose garažuose šalia miesto policijos nuovados.

Dėkoju jums už pokalbį.