Sukčiai nenustoja skambinti Lietuvos gyventojams ir įtikinėja perduoti slaptažodžius, pinigus ar net banko korteles. Vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį užfiksuota 7,8 tūkst. bandymų išvilioti pinigus iš Lietuvos gyventojų. Sukčiai buvo nusitaikę į beveik 29 mln. eurų.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, gyventojai dažniausiai įtraukiami į finansinius nusikaltimus per sukčiavimus. Populiariausi nusikaltimų tipai – phishing’as (slaptažodžių žvejyba), telefoninis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei telefoninis sukčiavimas“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė.
Pastaruosius kelerius metus gyventojai itin dažnai sulaukia skambučių, kuriuose sukčiai apsimeta banko, telekomunikacijų operatoriais, „Google“ ar valstybinių institucijų darbuotojais.
Šioms grėsmėms atremti valstybė telkia įvairių institucijų pajėgas. Krašto apsaugos ministerija formuoja kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje, o jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra atsakingas už vieningą kibernetinių incidentų valdymą valstybėje bei vykdo švietimo veiklą kibernetinio saugumo klausimais.
Kovojant su sukčiavimu internete praktiniais patarimais taip pat dalijasi Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Šios institucijos pabrėžia, kad pirmasis žingsnis apsisaugant nuo sukčių – mokėti juos atpažinti.
Kaip atpažinti sukčius?
Sukčiai iš užsienio vis geriau prisitaiko prie lietuviškos rinkos. Anot Ž. Kielienės, skambinantys sukčiai bando kalbėti lietuvių kalba, bet to dar negeba daryti kokybiškai. Dėl to pagrindiniu skiriamuoju bruožu galima laikyti „laužytą“ lietuvių kalbą ar perėjimą į rusų kalbą.
Taip pat pastebima, kad sukčių reikalavimai būna nelogiški – apsimesdami banko darbuotojais, jie siūlosi atvažiuoti paimti banko kortelę, palaikyti grynuosius pinigus ar atlikti grynųjų pinigų ekspertizę. Tikras bankas to niekada nedarytų.
Pastaruoju metu gyventojams paskambinę sukčiai dažnai apsimeta telekomunikacijų atstovais. Skambučio metu jie bando įtikinti bendravimą tęsti kitose platformose – „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Viber“.
„Sukčiai taip pat itin dažnai skubina gyventojus atlikti veiksmus čia ir dabar, neva nėra laiko laukti. Siūlome niekada niekur neskubėti, nebijoti padėti ragelį ir atlikti prevencinius veiksmus“, – pataria Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.
Kartu pastebimi ir bandymai siūlyti lengvai uždirbti pinigų ar pelningai investuoti. „Jeigu tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra“, – primena Ž. Kielienė.
Grėsmės jūsų duomenims internete
Sukčiavimo skambučiai – tik viena iš daugelio grėsmių, su kuriomis susiduria gyventojai internete. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai atkreipia dėmesį, kad šiandien gyventojų asmens duomenims kyla daugybė grėsmių, kurios nuolat kinta ir tampa vis sudėtingesnės.
Viena iš pagrindinių – kibernetinės atakos, kurių metu nusikaltėliai siekia pasisavinti vartotojų informaciją pasitelkdami sukčiavimo laiškus, kenkėjiškas programas ar įsilauždami į įvairių paslaugų teikėjų sistemas. Taip pat didelę riziką kelia socialinės inžinerijos metodai, kai žmones apgaulės būdu paskatina atskleisti asmens duomenis telefonu, el. paštu ar socialiniuose tinkluose.
Pavojų kelia ir netinkamai apsaugotos paskyros, kai vartotojai renkasi silpnus slaptažodžius arba naudoja tą patį slaptažodį kelioms skirtingoms paskyroms.
Dažniausios gyventojų klaidos
Dažniausiai žmonės patys netyčia prisideda prie savo asmens duomenų pažeidžiamumo. Viena iš pagrindinių klaidų – silpnų ir lengvai atspėjamų slaptažodžių naudojimas, pavyzdžiui, paprastų skaičių ar žodžių kombinacijų.
Dar viena dažna klaida – tas pats slaptažodis naudojamas kelioms paskyroms, todėl įsilaužus į vieną paskyrą gali būti pažeistos ir visos kitos. Taip pat žmonės neretai neįjungia dviejų faktorių autentifikavimo, kuris gerokai padidintų paskyros apsaugą.
Kita dažnai pasitaikanti problema – neatsargus elgesys su el. laiškais ar nuorodomis, kai paspaudus ant įtartino pranešimo suteikiama prieiga sukčiams.
Paprasti, bet veiksmingi patarimai
Siekiant apsaugoti savo asmens duomenis internete, visų pirma svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Ž. Kielienė rekomenduoja:
- Tikrinkite informaciją – jeigu gaunate pasiūlymą investuoti ar įsidarbinti, pasidomėkite įmone ar investavimo platforma, atsiliepimais, patikimumu. Kartu atsiminkite – jeigu tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra.
- Sulaukėte „rusakalbio eksperto“ skambučio – dėkite ragelį, ignoruokite ir netęskite pokalbio.
- Neskubėkite – sukčiai dažniausiai spaudžia priimti sprendimą čia ir dabar. Laikas pasitikslinti informaciją gali išgelbėti nuo nuostolių.
- Neperduokite jokių savo banko duomenų tretiesiems asmenims ir niekada nesutikite atidaryti sąskaitos „kitam žmogui“.
- Būkite ypač atsargūs su lengvais darbo pasiūlymais, kurie reikalauja pervesti ar „tvarkyti“ pinigus. Tai dažnas būdas pritraukti žmones tapti mulais – pinigų plovimo tarpininkais nusikaltėliams.
- Naudokite tik oficialius kanalus – jeigu kyla abejonių, kreipkitės į banką ar policiją oficialiais kontaktais, o ne tais, kuriuos nurodė nepažįstamieji. Sukčiai stengiasi pereiti į kitus komunikacijos kanalus, pavyzdžiui, Viber, Telegram ar WhatsApp. Niekada to nedarykite.
- Dalinkitės patirtimi – jeigu tapote bandymo jus apgauti liudininku, informuokite artimuosius. Žinojimas padeda apsisaugoti.
Kaip apsaugoti savo duomenis internete
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai taip pat rekomenduoja naudoti stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai bei pasitelkti slaptažodžių tvarkykles. Svarbu įjungti dviejų faktorių autentifikavimą, nes tai suteikia papildomą saugumo sluoksnį net ir tuo atveju, jei slaptažodis būtų pavogtas.
Kas yra dviejų faktorių autentifikavimas?
Dviejų faktorių autentifikavimas (trumpinamas 2FA) – tai papildomas saugumo žingsnis, padedantis apsaugoti jūsų paskyrą net tuo atveju, jei kas nors sužinotų jūsų slaptažodį.
Paprastai prisijungiant prie paskyros reikia įvesti tik slaptažodį, bet su 2FA prisijungimas vyksta dviem žingsniais. Pirmas žingsnis – kaip įprasta, įvedate savo slaptažodį. Antras žingsnis – sistema paprašo dar vieno patvirtinimo, pavyzdžiui, įvesti kodo, atsiųsto SMS žinute į jūsų telefoną, patvirtinti prisijungimą specialioje programėlėje arba naudoti elektroninį raktą ar biometrinį patvirtinimą (pavyzdžiui, piršto antspaudą).
Tai reiškia, kad net jei sukčiai sužinotų jūsų slaptažodį, jie vis tiek negalėtų prisijungti prie jūsų paskyros, nes neturėtų to antro žingsnio – jūsų telefono ar kito patvirtinimo būdo. Paprastai tariant, tai kaip durys su dviem užraktais: vienas – jūsų slaptažodis, o antras – kodas ar patvirtinimas, kurį turite tik jūs.
Papildomos apsaugos priemonės
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija rekomenduoja reguliariai atnaujinti įrenginių operacines sistemas bei programas, kad būtų ištaisytos saugumo spragos. Taip pat būtina būti atsargiems su gaunamais laiškais ir nuorodomis – neatdaryti įtartinų priedų ar nepatikrintų svetainių.
Dalijantis asmenine informacija reikėtų apsvarstyti, ar ji tikrai būtina, ir ją teikti tik patikimiems šaltiniams. Galiausiai verta peržiūrėti privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose bei kitose interneto platformose, kad būtų aišku, kokie duomenys ir kam yra matomi.
Tokios, atrodytų, paprastos priemonės gali žymiai sumažinti riziką tapti asmens duomenų vagystės ar neteisėto jų panaudojimo auka. Būdami budresni ir atsakingesni skaitmeninėje erdvėje, galime apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius nuo finansinių nuostolių bei duomenų vagysčių.
