Sename kariniame žurnale rašoma apie į Klaipėdos uostą atplaukusių Amerikos lietuvių delegaciją. Tarpukaryje Lietuvą aplankydavo išeiviai iš kitos Atlanto vandenyno pusės.
Pasak 1936 m. šaltinių, „šiais metais įvyko jau antroji Amerikos lietuvių eskskursija Klaipėdoje. Lepos mėn. laivas įplaukė į uostą. Gražus pasitaikė sekmadienio oras. Svečių pasitikti susirinko gausus klaipėdiškių būrys.
Laivui artėjant prie kranto, karo orkestras jį pasitiko maršu. Laive svečius sutiko šaulių rinktinės vadas. Tautiškais rūbais pasipuošusios merginos apdovanojo svetelius gėlėmis. Ekskursijos vedėjui įteikta graži lietuviškų raštų juosta ir gyvų gėlių bukietas.
Atlikę visus formalumus amerikonai nuvyko į kapus. Pagerbti Klaipėdos krašto vaduotojų kapų. Trumpai buvo apibūdinti žuvusių karžygių nuopelnai. Sugrotas gedulo maršas ir Lietuvos himnas. Kapuose stovėjo šaulių garbės sargyba.
Vėliau garsiajame Viktorijos viešbutyje įvyko pietūs. Buvo sakomos kalbos ir keliami tostai. Svečiai buvo kviečiami apsilankyti Kaune. Buvo prisimenami sunkūs lietuvių tautai laikai. Laikai, kada lietuviai bėgo nuo caro okupacijos. Dažnam tekdavo prabėgti pasienyje pro šautuvų ugnį. Dabar viskas jau kitaip. Lietuviai laisvai gali pasiekti savo uostą. Gali nekliudomai atvykti ir išvykti.
Šaulių rinktinės vadas atvykusiems svečiams davė praktinių patarimų, kokiomis susisiekimo priemonėmis vykti į namus. Keletas amerikonų dar pasiliko Klaipėdoje. Tarp jų – dainininkė Drangelienė. Prieš išsiskirstydami svečiai padarė rinkliavą kapų fondui. Buvo suaukoti dvidešimt septyni doleriai.
Iš viso atvyko apie septyniasdešimt ekskursantų. Iki Švedijos buvo plaukiama dideliu transatlantiniu laivu. Iš Švedijos į Klaipėdą vietinio susisiekimo laivu.
Amerikos lietuvių teigimu darbas trukdo parvykti dažniau į Lietuvą. Turintys darbą nenori apleisti jo net trumpam laikui. Sugrįžę atgal gali jo jau negauti. Susisiekimas su Lietuva palyginus yra pigus. Tai lietuvių neatbaido.“
1936 m.
Tomas Sušinskas
